- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurui nukritus iki 1,0162 JAV dolerio ribos ir pasiekus žemiausią lygį per pastaruosius dvidešimt metų, ekonomistai neatmeta scenarijaus, kad šių valiutų kursas gali pasiekti ir paritetą – jų vertė taptų lygi. Silpstantis euras, pasak ekonomistų, gali lemti ir tai, kad europiečiai už energetikos išteklius mokės dar brangiau.
Tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasirinko kur kas atsargesnę bazinių palūkanų normų didinimo kryptį nei JAV Federalinio rezervo sistemos (FED) sprendimų priėmėjai, yra viena iš priežasčių, kodėl stebimas toks euro kurso kritimas, aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Akcininkai, finansų rinkose, tiek ir valiutų rinkose žiūrima į lūkesčius, kas gali būti ateityje. Kalbant apie valiutas, vertinami lūkesčiai, ko gali imtis FED ir ko gali imtis Europos centrinis bankas. Per pastarąsias kelias savaites naujienos euro zonoje yra nelabai teigiamos, kalbant apie ekonomikos aktyvumą“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.
Tačiau, gal net didesnę įtaką, ekonomisto požiūriu, euro nuvertėjimui veikiausiai turėjo geopolitiniai ir ekonominiai procesai bei jų nulemtos prognozės dėl galimos recesijos.
„Realu, kad rusiškų gamtinių dujų tiekimas Vakarų Europai ne tik liks apribotas, bet jis gali dar mažėti. Kalbant iš energetinės pusės, tiek ruduo, tiek žiema bus labai sunki visai euro zonai. Labai sunku išvengti recesijos. Tie neigiami sentimentai irgi lemia tai, kad investuotojai stengiasi pasitraukti iš euro zonos kalbant ir apie investicinę poziciją, tiek kalbant apie valiutų rizikos poziciją“, – pasakojo jis.
„Kuo blogesni lūkesčiai dėl euro zonos ekonomikos, tuo mažiau noro turėti eurą“, – tvirtino T. Povilauskas.
Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ finansinių produktų pardavimų specialistas Rolandas Rodzis, pritariantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės eurą paveikė kur kas labiau nei dolerį.
„Vokietijos ekonomika be proto priklausoma nuo dujų. Tai automatiškai suteikia priežasčių manyti, kad ta ekonomika gali grimzti į recesiją, stagnuoti. Dėl tokios priežasties ir dolerio-euro kursas rodo tokius skaičius“, – teigė R. Rodzis.
Neatmeta, kad euro ir dolerio kursas gali tapti lygus
Scenarijų, kad euro ir dolerio kaina galiausiai taps lygi, „Swedbank“ ekspertas vadina visiškai realiu. Tam, kad tendencijos pasikeistų ir euras vėl sustiprėtų, R. Rodzio vertinimu, Europai yra reikalingi staigūs sprendimai dėl žaliavų tiekimo.
„Iki pariteto tik vieno cento ir trūksta. Kad situacija pasikeistų, reikėtų, kad investuotojai pasitikėtų, jog Europa atlaikys ir ras sprendimus energijos išteklių krizėje, galbūt bus suvaldytas karas. Bet nelabai panašu, kad artimiausiu metu galima tikėtis greitų sprendimų“, – svarstė jis.
Tuo metu T. Povilauskas taip pat sutinka, kad poros procentų kurso pokytis valiutų rinkose nėra retas reiškinys, todėl euro ir dolerio kursas gali susivienodinti jau artimiausiu metu.
„Jeigu paritetas bus, tai jis iš impulso bus jau artimiausiomis savaitėmis. Tam, kad euro kursas judėtų dar žemyn, toliau reikėtų blogų ekonominių ir geopolitinių naujienų. Stipriai blogiau nebereikia, bet dar savaitę pagyvenus su tokiomis prastesnėmis žinutėmis apie euro zonos ekonominę būklę ir labai realu, kad mes prie to pariteto būsime“, – mano T. Povilauskas.
Silpnesnis euras gali prisidėti prie energetikos kainų brangimo
Nors ekonomikos teorijoje neretai svarstoma, kad šiek tiek nusilpusi valiuta gali turėti ir teigiamų pasekmių, tokių kaip eksporto apimčių išaugimas, investicinio patrauklumo sustiprėjimas ar netgi didesni turistų srautai, tačiau ekonomistai nemano, kad euro zona dėl to šiuo atveju galėtų reikšmingai išlošti.
„Šiai minutei euro zonai problema yra ne eksportas, bet importas. O importas būtent kalbant apie energetiką. Energetika yra importuojama JAV doleriais. Be to, kad energetikos ištekliai yra pabrangę, tai jie dar labiau pabrangę ir dėl sustiprėjusio JAV dolerio. Čia dvigubinasi efektas“, – tvirtino T. Povilauskas.
Galimybes euro zonai gauti naudos dėl santykinai silpnesnės valiutos skeptiškai įvertino ir R. Rodzis, pažymintis, kad ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis vien dėl euro vertės nukritimo tikėtis smarkiai augančių eksporto apimčių būtų gan naivu.
„Energetines žaliavas perkame nominuotas doleriais, todėl valiutų kursas turi įtakos įperkamumui. Kalbant apie eksportuotojus, yra galimybė daugiau eksportuoti, nes tiesiog užsieniui mūsų prekės tampa pigesnės. Tačiau ekonominė aplinka yra su daugybe neaiškumų, tai klausimas, kiek čia bus naudos eksportuotojams“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Alytuje apžiūrės kareivines, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu
Premjerė Ingrida Šimonytė su keliais ministrais antradienį lankysis Alytuje, ji apžiūrės karinę infrastruktūrą, pristatys gynybos biudžeto projekciją, kariuomenės modernizavimą, ministrai domėsis energetikos objektų saugumu. ...
-
Paskutinę birželio savaitę – stabilios energijos išteklių kainos
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad per savaitę energijos išteklių kainos keitėsi nežymiai: didmeninė elektros kaina padidėjo 0,5 proc., Brent nafta pabrango 0,8 proc., dyzelinas – 1,3 proc., benzinas – 0,4 proc., ...
-
„Investuok Lietuvoje“: šiemet – 22 nauji tiesioginių užsienio investicijų projektai
Pirmąjį šių metų metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 22 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – aštuoni nauji bei 14 – šalyje jau veikiančių bendrovių, skelbia „Investuok Lietuvoje“. ...
-
Įsigaliojo įstatymo pakeitimai dėl fejerverkų: paaugliai „bambioškių“ įsigyti negalės1
Pirmadienį įsigaliojo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis Seimas sugriežtino prekybą fejerverkais, suteikė daugiau teisių savivaldybėms, kurios miestuose galės nustatyti zonas be fejerverkų. ...
-
Prie Aplinkos ministerijos protestuojanti Pagirių bendruomenė prieštarauja vandenvietės sumažinimui
Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoj...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Ž. Mauricas: dar viena mokesčių kėlimo bangelė galima po Seimo rinkimų1
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priimtas gynybai skirtų mokesčių paketas yra geresnis, negu buvo galima tikėtis ir verslui esminio poveikio neturės. Vis tik, jo manymu, mokesčiai gali būti keliami dar kartą p...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems31
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Europos Sąjungoje įsigalioja didesni muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams1
Europos Sąjungoje (ES) nuo pirmadienio įsigalioja ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams. ...
-
Vartotojams mažėja visuomeninės elektros kainos, dujų tarifai nesikeičia2
Energetikos rinkos reguliuotojui gegužę patvirtinus naujus tarifus, nuo liepos visuomeninės elektros kainos, kurias moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, mažėja 8–12 proc., arba 1,8 cent...