Nesupranta valstybės valdymo

Dėl prasto finansinio raštingumo, M.Vyšniauskaitės teigimu, žmonėms pirmiausia kyla asmeninių finansų problemos – jie išleidžia daugiau nei uždirba, skolinasi automobiliui, nors pajamų pakanka tik dviračiui, nesusidėlioja finansinių prioritetų, nesusirašo biudžeto, nėra pasiruošę netikėtoms situacijoms. Tiesa, asmeninių finansų klausimai daugeliui lietuvių esą nėra didžiausia problema.

Didesnis keblumas – valstybės ekonomika: kiek ir kokių mokesčių mokame, iš kur valstybė gauna pinigus ir kaip juos leidžia.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio įsitikinimu, pagrindinės žinios, kaip funkcionuoja pati valstybės mokesčių sistema, suteikia žmogui suvokimą, kodėl ir kam jis moka mokesčius, kokių paslaugų gali tikėtis iš viešojo sektoriaus, t.y. jis gauna stimulą dalyvauti valstybės gyvenime. Turėdamas žinių jis turi ir suvokimą, kaip veikia įmonės ir ko jis gali tikėtis iš darbdavio, kuriam siūlo savo kompetencijas ir žinias, taip pat kokių sprendimų gali reikalauti iš politikų.

"Žinių turintis žmogus jau visai kitaip žvelgia ir į politikų amžinus pažadus atimti ir visiems padalyti po lygiai, nes toks žmogus puikiai suvokia, kad taip rinkos ekonomika neveikia", – pridūrė pašnekovas.

A.Avulio manymu, jei žmonės labiau suprastų, kaip surenkamas nacionalinis biudžetas, kaip skirstomos lėšos, ką ekonomikai lemia įvairių išmokų mokėjimas ir pan., netgi atsirastų prielaidų sumažėti šešėliui.

Europos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad mokiniai, įgiję verslumo patirties mokykloje, yra 50 proc. labiau linkę pradėti savo verslą. B. Barausko nuotr.

"Iš tikrųjų daugelis žmonių nesupranta, kad jei nesumokės kokio nors mokesčio, trumpalaikėje perspektyvoje gal ir turės daugiau naudos, bet ilgalainiui pralaimės – visi mes pralaimėsime. O jei žmogus mano, kad ne visi mokesčiai yra teisingi, jis turėtų eiti kitu keliu – rinktis politikus, kurie ne dalija pažadus, o turi realių idėjų ir planų, kaip pakeisti mokestinę aplinką", – kalbėjo A.Avulis.

Be to, turint daugiau finansinių žinių, ir valstybės įsikišimo, anot A.Avulio, reikėtų mažiau. Pavyzdžiui, gyventojai esą gali savarankiškai užsitikrinti geresnį savo pragyvenimo lygį sulaukę pensinio amžiaus. Pašnekovas pasakojo, kad Prancūzijoje yra taikoma praktika, kai turintys būstą, bet nenorintys jo parduoti ir neturintys kam jį palikti senyvo amžiaus žmonės sudaro sutartis su draudimo kompanijomis ir gauna bemaž antrą pensiją. Išankstinėse sutartyse yra numatoma, kad išėję iš šio pasaulio būstą jie paliks draudimo bendrovei. Vis dėlto Lietuvoje, verslininko manymu, tokį išmanų būdą dėl finansinio raštingumo ir kritiško mąstymo stokos šalies gyventojams dar būtų sunku išaiškinti.

Reikia žengti dar toliau

R.Dargio manymu, šiandien jau reikia kalbėti ne tik apie finansinį raštingumą, bet ir apie verslumo ugdymą ir antreprenerystės pagrindus mokykloje. Antreprenerystės samprata, kaip paaiškino pašnekovas, yra kur kas platesnė – vaikas gauna tiek verslumo, tiek finansinio raštingumo žinių.

"Kalbu apie žinias, kaip idėją paversti kūnu, t.y. gebėjimus kūrybingai pažvelgti į esamą situaciją ir pasiūlyti naujus sprendimus. Šiuo metu mūsų turimos finansinio raštingumo ir verslumo programos ir jų metodikos labai fragmentiškos, dominuoja fakultatyvinis požiūris į šią temą, nors mokyklai tenka išskirtinis vaidmuo ugdant verslų žmogų. Mokykla turi ugdyti tokį jauną žmogų, kuris gebėtų veikti savarankiškai, būtų kūrybiškas, iniciatyvus, gebėtų generuoti idėjas ir nebijotų jų realizuoti, taip pat turėtų bazinių žinių, kaip tai galėtų padaryti", –  paaiškino R.Dargis.

Anot jo, pasaulis jau seniai pripažino, kad jaunimo antreprenerystės skatinimas yra neatsiejamas nuo mokyklos – viskas prasideda nuo pirmųjų mokymosi dienų. Nemažai dabartinių žinomų startuolių verslą pradėjo būdami penkiolikos ar aštuoniolikos metų. Europos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad mokiniai, įgiję verslumo patirties mokykloje, yra 50 proc. labiau linkę pradėti savo verslą, o 75 proc. mokytojų pritaria, kad ugdyti verslumą yra svarbu.

Nemažai dabartinių žinomų startuolių verslą pradėjo būdami penkiolikos ar aštuoniolikos metų.

Kaip vieną iš gerų sistemų, kurios dar mokyklos suole sėdinčius įtraukia į kūrybą, suteikia pradmenų, kaip idėjas paversti kūnu ir pristatyti pasauliui, R.Dargis išskyrė nevyriausybinės organizacijos "Lietuvos Junior Achievement" (LJA) ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo programą.

"Tad viso labo reikia politinės valios ir greitų sprendimų įtraukiant šią programą į ugdymo programas. Tikėkimės, kad pirmi ledai pajudėjo – neseniai "Lietuvos Junior Achievement" iniciatyva Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su asocijuotomis verslo ir švietimo struktūromis pasirašė memorandumą dėl praktinio verslumo ugdymo tinklo steigimo. Visų bendras siekis, kad kiekvienas jaunuolis turėtų bent vieną praktinę 100 valandų verslumo patirtį, mokomąją mokinių bendrovę ir verslumo bei finansinio raštingumo pagrindus prieš baigdamas mokyklą", – sakė R.Dargis.

LJA projektų vadovė Austė Černiauskaitė pasakojo, kad šiais metais, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pradinėse mokyklose yra diegiamas bandomasis projektas, adaptuojant "Junior Achievement" programą "Mano bendruomenė", pritaikytą Lietuvos kontekstui. Šią programą, kurią sudaro šešios pamokos, galės mokyti tam parengti mokytojai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komentaras

Pradedant nuo priešmokyklinės klasės iki 8 klasės ekonomikos ir finansinio raštingumo mokoma integruojant šiuos dalykus į kitų dalykų pamokas. Vyrauja nuostata, kad ekonominio raštingumo, verslumo pradmenų reikia pradėti mokyti kuo anksčiau, geriausia – ne kaip atskiro dalyko, o integruotai.

Pradinukai nuo šiemet pradėjo išbandyti naują projektą finansiniam raštingumui stiprinti. Nuo rugsėjo 1 d. dešimtyje atrinktų pradinio ugdymo programą vykdančių mokyklų prasidėjo bandomasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir LJA projektas "Mano bendruomenė". Ši tarpdalykinė mokymo programa moko pažinti verslo, ekonomikos ir socialinių mokslų sritis, gerinti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius. Projekto mokymo programos temos apima darbą ir profesijas, pinigų srautų judėjimą, mokesčius, verslą ir kt. Mokymo programą sudaro penkios pamokos ir papildomos veiklos.

Ekonomikos ir verslumo kaip savarankiško privalomo dalyko mokykloje mokoma 9 arba 10 klasėje (arba mokykla gali pasirinkti mokyti abiejose klasėse), tam skirtos 37 pamokos per metus arba viena pamoka per savaitę.

Baigiamosiose klasėse mokoma ten, kur pasirenka mokiniai ir kur susidaro mokinių grupės. 11–12 klasėse mokiniai gali rinktis verslą, vadybą ir mažmeninę prekybą – tam skiriama 140 valandų, o jeigu kursas išplėstinis – 210 valandų per dvejus mokslo metus.

Mokiniai mokykloje mokomi orientuotis rinkoje, tvarkyti asmeninius finansus, ugdomi verslo organizavimo ir verslumo gebėjimai, aiškinama apie valstybės vaidmenį ekonomikoje, dalyvavimą tarptautinėse rinkose, nagrinėjami, vertinami ekonomikos rodikliai ir pan.

Rengiamasi atnaujinti visų sričių, taip pat ir ekonomikos, bendrąsias ugdymo programas. Dėmesys bus sutelktas į verslumo, finansinio ir ekonominio raštingumo kompetencijų integraciją. Greta atnaujintų programų bus rengiamos ir naujos ugdymo priemonės, investuojama į mokytojų profesinį augimą.

Atnaujinant ugdymo turinį siūloma atsisakyti atskirų integruojamųjų programų ir jas įtraukti į susijusias programas, pavyzdžiui, finansinio raštingumo programa būtų integruojama į matematikos ir ekonomikos programas.