Vokiečiai nebūtinosioms prekėms pradėjo leisti kur kas mažiau pinigų ir tai jau pajuto Lietuvos verslas. „Financial times“ skelbia, kad Vokietijoje šią savaitę užfiksuotas didžiausias mažmeninės prekybos kritimas kone per 30 metų.

„Kai kurios didesnės įmonės jau irgi susiduria su problemomis, o problemos yra dėl to, kad mūsų užsienio partneriai, ypač kalbant apie eksportą, planuoja mažesnius užsakymus, prašo mažesnių kainų, o tuo tarpu mes mažinti kainos neturime iš kur“, – komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės.

Vokietija – didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Dėl infliacijos ir aukštų energijos išteklių kainų verslas tikina esąs įspraustas į kampą.

„Mažos ir vidutinės įmonės skundžiasi, kad jau nebegali toliau finansuotis bankuose, nes jie dėl padidėjusios rizikos nesuteikia jiems kreditų. Kai kurioms įmonėms belieka tik melstis, nes per kelis mėnesius nepasistatysi nei saulės panelių, nei vėjo jėgainės ir reikės naudoti tuos energetinius išteklius, kokius turime“, – kalbėjo S. Besagirskis.

„Matome iš įmonių, kad yra didesnis poreikis apyvartiniam kapitalui dėl padidėjusių išteklių kainų ir žaliavų kainų. Kiekviena įmonė vertinama atskirai. Šiek tiek matoma rinkoje, kad yra sugriežtėję kredito standartai“, – teigė ekonomistas Vytenis Šimkus.

Palyginti su pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotų bankrotų skaičius išaugo beveik du kartus.

„Įmonių pardavimo rinka yra labai padidėjusi ir kai kurie sektoriai parsiduoda už tikrai juokingas kainas“, – tikino S. Besagirskis.

Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį.

Tačiau ekonomistai situacijos nedramatizuoja, daliai įmonių pandemiją išgyventi padėjo tik valstybės parama. Esą, natūralu, kad grįžus į normalias vėžes, dalis verslo grąžinti skolų nebesugeba. 

„Tai yra ir pandemijos šleifas, nes turėjome didelius mokesčių atidėjimus, dideles subsidijas, dalis įmonių užsikrovė ir papildomą skolų naštą per pandeminį laikotarpį. Mes buvome šiek tiek užkonservavę įmonių finansinę padėtį“, – teigė V. Šimkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastarąjį pusmetį daugiausia bankrutavo statybų, apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir saugojimo bei apdirbamosios gamybos įmonės. Pandemija galutinai prie bankroto privedė daugiau nei pusšimtį restoranų.

„Daugiausia, žinoma, yra Vilniaus regione, tada yra pajūris – Kretinga, Palanga ir Klaipėda, o tada Kaunas yra trečioje vietoje“, – komentavo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Bankrutavusios maitinimo įmonės – ne naujokės.

„Bendras šiais metais bankrutavusių įmonių vidurkis yra 7,5 veikimo metų. Tai yra pakankamai ilgą laiką dirbusios įmonės“, – sakė A. Kačinskas.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad metų pabaigoje bankroto statistika dar pablogės ir siūlo iki šių metų galo įmonėms pratęsti atidėtus mokėjimus „Sodrai“, tačiau kiti mano, kad pagalbos verslas jau sulaukė pakankamai.

„Buvo sudarytos pakankamai lanksčios sąlygos išsimokėti mokestines paskolas, manau, kad kažkokių papildomų priemonių šiuo metu nereikia“, – teigė V. Šimkus.

Užimtumo tarnyba pastebi, kad Lietuvoje palyginti su pernai padaugėjo masinių atleidimų. Iki liepos gauta pranešimų apie beveik 4 tūkst. atleidžiamų darbuotojų.

„Vidutiniškai yra atleidžiama po 230 darbuotojų, tačiau vyrauja ir didesni grupės atleidimai“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Pavyzdžiui, „LTG Cargo“ numato atleisti daugiau nei 1 200 darbuotojų, „Lietuvos paštas“ – 600, „Kaišiadorių paukštynas“ – 400, „Lietuvos geležinkeliai“ – 274 darbuotojus.

„Gamybos tendencijų pokyčiai, apimčių sumažėjimas, bankrotai, reorganizacija ir restruktūrizacija“, – darbuotojų atleidimo priežastis vardino I. Balnanosienė.

Kaip ir pernai, daugiausia atleidimų – apdirbamosios pramonės, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.