M. Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. Plačiau apie kelių tvarkymo darbus ir jiems reikalingą finansavimą papasakojo „VIA Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

– Matyt, tas sprendimas nebūtų per vienerius metus, nes poreikis yra didesnis. Ministras labai teisingai pasakė, nes mes pasidarėme analizę, apmąstėme visus galimus scenarijus, kas būtų, kaip būtų, jeigu vienokia ar kitokia suma būtų skirta Lietuvai, gerinant valstybinės reikšmės infrastruktūrą. Tai kitais metais reikalingas kelių infrastruktūrai biudžetas yra tikrai 1,3 mlrd. eurų. Į šią sumą įtraukta svarbiausių projektų plėtra, pagrindinių kelių infrastruktūros palaikymas. Aišku, „Via Baltica“, Vilniaus–Utena kelių baigimas, reikalingiausių tvarkyti tiltų atnaujinimas. Be abejo, ir kitos priemonės tokios kaip eismo saugos papildomas diegimas. Ir tikrai Lietuvoje rangovų pajėgumų užtektų, juolab kad jau ir gretimų šalių rangovai dairosi į Lietuvos rinką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitaip tariant, jeigu jums kažkas duotų 1,3 mlrd. eurų, užtektų pajėgumų, užtektų technikos, užtektų žmonių, kad būtų galima sutvarkyti problematiškiausius ir pagrindinius kelius, užbaigti dabar pradėtus projektus?

– Už 1,3 mlrd. eurų būtų tam tikra pradžia. Kalbant apie visus blogos būklės kelius ir tiltus Lietuvoje, tai jų sutvarkymui lėšų ir pajėgumų reikia kur kas didesnių. Pagal mūsų skaičiavimus, bendras poreikis sutvarkyti daugiau nei 6 tūkst. km šiuo metu blogos būklės valstybinės reikšmės kelių, yra 5,4 mlrd. eurų. Blogos būklės tiltų sutvarkymui dabar reikėtų apie 500 mln. eurų. Jeigu norime sutvarkyti ir tuos kelius, kurie yra ties kritine riba, kurie greitu laiku irgi sparčiai blogės, tai bendras lėšų poreikis yra 6,5 mlrd. eurų, o sutvarkyti tiltus, kurių būklė irgi tik blogės, reikalingos apie 1 mlrd. eurų investicijos.

– Ką jūs pasakytumėte tiems žmonėms, kurie diena iš dienos važiuoja ir pravažiuoja tą pačią duobę tame pačiame kelyje. Čia jūs kalbate apie 6 tūkst. km kelius, didžiules sumas, kurių reikėtų prašyti politikų, nes toks dabar yra finansavimo modelis. Tai ką jūs galite pasakyti tiems žmonėms? Kada ta duobė bus sutvarkyta, kada jų kelias bus sutvarkytas? Kiek metų reikės? Dešimtmečio, penkiolikos metų? Kiek jie dar gali skųstis šituo? 

– Matote, turbūt daugelis vairuotojų pastebi per pastaruosius keletą metų daug didesnį infrastruktūros tvarkymą. Visi važiuojame A1 automagistrale ir matome, kokie darbai yra daromi pastaruosius metus.

– Bet ta automagistralė yra tragiškos būklės kai kuriose vietose.

– Tai taip, bet matote, kiek dabar remontų mes ten darome, kiek remontuojame tiltų. Tai nėra pabaiga. Netrukus pradėsime dar vieno tilto remontą.

– Čia jūs apie Kėdainių tiltą kalbate?

– Ir Kėdainių tilto remonto darbus pradėsime, bet kartu ir Krunos tilto remontas bus pradedamas, tad vairuotojams dar teks apsišarvuoti kantrybe. Bet viskas dėl mūsų eismo saugumo ir geresnės kokybės šiuose keliuose. Atsakant jūsų klausimą, tai kitais metais, jeigu skirtume šitą finansavimą, galėtume sutvarkyti 47 tiltus per metus, sutvarkyti virš 600 km kelių ir galbūt netgi stabdyti tą galimą būklės blogėjimą ateityje, nes didžiausia problema ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, netgi Amerikos, kad mes prieiname kritinį tašką dėl tų pačių tiltų. Mūsų tiltų struktūra yra pastatyta vidutiniškai prieš 55 metus ir ateina ta diena, kai jų ciklas baigiasi. Tai daugelis valstybių priiminėja strateginius valstybės sprendimus visiškai perstatyti tiltus, nes jų dėvėjimosi laikas baigtas. Tuo tarpu mes, turintys ribotą finansavimą, jau keletą metų praktiškai tik remontuojame. 2018 metais buvo skirtas labai minimalus finansavimas tiltų remontui, praeitais ir šiais metais mes dešimt kartų padidinome finansavimą, tačiau, kaip ir minėjau, artėja diena, kai daugelio šiuo metu šalyje eksploatuojamų tiltų būklė pradės sparčiai blogėti.

– Bet aš teisingai suprantu, kad su šitais pinigais ir su šitais tempais, kai jūs skelbiate konkursus, ir tiek, kiek yra bendrovių, galinčių statyti arba tvarkyti tiltus, tiems 70 tiltų, kurie yra labai prastos būklės, ir tas skaičius yra žinomas, jums reikėtų kokio dešimtmečio?

Tikiu, kad ar tai bus ta pati Vyriausybė, ar tai bus kita Vyriausybė, kelių infrastruktūrai mes skirsime maksimalų dėmesį.

– Nebūtinai dešimtmečio. Šiais metais mes planuojame jau daug daugiau tiltų sutvarkyti negu praeitais. Jeigu praeitais metais mes sutvarkėme 18, šiais metais mes planuojame 30 tiltų sutvarkyti. Visada vertiname ir rangovų pajėgumą, ir patį efektyvumo pirkimą. Mes manome, kad kitais metais galėtume su šiuo finansavimu sutvarkyti 47 tiltus. Tai tas 1,3 mlrd. eurų ir yra racionaliai išdėliotas per ateinančius 6–7 metus, kuomet mes galėtume iš esmės pagerinti infrastruktūros būklę. 

– Jūs dabar girdite, ką kalba politikai, prezidentas nori daugiau dėmesio skirti regionams. Keliai yra labai svarbus aspektas tiems regionams. Taip pat valdžia greičiausiai keisis rudenį. Ar jūs manote, kad gausite 1,3 mlrd. eurų skirstant naują biudžetą?

– Aš manau, kad reikia dėti maksimalias pastangas. Ir šiais, ir praeitais metais Vyriausybė tikrai suamortizavo tam tikrą finansinių poreikių atstatymą per karinio mobilumo, solidarumo įnašus. Tai dėl to mes ir galėjome sustabdyti blogėjimą per šituos pastaruosius keletą metų. Tikiu, kad ar tai bus ta pati Vyriausybė, ar tai bus kita Vyriausybė, kelių infrastruktūrai mes skirsime maksimalų dėmesį.