- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį ir ketvirtadienį buvo labai pigi elektra. Elektros tiekėjai sako, kad dabar puikus metas būti azartiškais ir išbandyti elektros tiekimą biržos kaina. Fiksuotos kainos planą pasirinkę vartotojai šiais metais vidutiniškai moka 25-27 centus už kilovatvalandę, tuo tarpu pasirinkusiems biržos planą, trečiadienį elektra kainavo mažiau nei centą. Kodėl taip pigu ir kas toliau?
Plačiau papasakojo „Ignitis" ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
– Taip susiklostė dėl šiltų orų, daug saulės, vėjo, geros generacijos, sveikos hidrogamybos Latvijoje. Kainos tokios mažos, kad nesiekia nė vieno cento už kilovatvalandę, kai kuriomis valandomis siekia centą. Ketvirtadienį, brangiausią valandą, trys centai už kilovatvalandę. Tai – tikrai maža kaina, kokios seniai nematėme. Būna tokių atvejų, kad ir minusinė kaina gali susiklostyti.
– Kai po kelių dienų saulė nebešvies, pradės lyti, ko tada laukti?
– Apskritai elektros kainai svarbiausią įtaką turi keli esminiai faktoriai. Vienas iš jų – generacija iš atsinaujinančių išteklių. Šviečia saulė, pučia vėjas, vandens pagaminama elektra. Jeigu lis lietus, tikėtina, bus vandens pagamintos elektros energijos. Dėl to susiformuoja nedidelės kainos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios kainos buvo nusistovėjusios kovą, vasarį?
– Jeigu pasižiūrėtume į pirmąjį metų ketvirtį, dar sausio mėnesį biržoje kaina buvo virš 117 Eur už megavatvalandę, tai vasarį 78 Eur, kovą – 64 Eur. Dabar balandžio vidurkis – maždaug 45 Eur už megavatvalandę. Matysime, kaip bus toliau.
– Pavasarį ir vasarą kainos būna mažesnės, nes ir suvartojimas krinta, ir gamyba padidėja?
– Taip, baigėsi žiema, šildymui nenaudojame. Apskritai, mažiau naudojame, daugiau lauke būname, jeigu kalbame apie privačius klientus. Užtat pavasaris ir nukritusios biržos kainos yra labai palankus metas išbandyti su birža susietus planus klientams, nes tai – galimybė sutaupyti. Žinoma, kalbant apie mėnesinį biržos planą – skaičiuojamas vidurkis, jeigu kalbame apie valandinį planą, elektros energiją reikia ir vartoti tomis mažomis kainos valandomis. Ypač, jeigu ji – minusinė.
– Anksčiau buvo kalbama, kad kainas gali mušti elektros nevartojimas, o kai kuriais atvejais elektrą reikia, kaip tik atvirkščiai, vartoti. Kodėl ir kada?
– Geriausia – efektyviai vartoti elektros energiją. Jeigu turime biržos planą, ypač valandinį, stebime išmaniuosiuose telefonuose arba interneto svetainėje ir matome, jeigu matome minusą, tuo metu reikia vartoti, kad būtų vertė, nauda. Mūsų sąskaitose paskui tai atsispindi.
– Ne tik planą reikia gerą pasirinkti, bet ir stebėti kainas. Ką galite patarti žmonėms, kurie dar nežino, kaip reikėtų tą padaryti? Nuo ko pradėti ir kur patogiausia?
– Norint laimėti su biržos planais, sumažėjusiomis biržos kainomis, reikia turėti išmanų planą. Geriausia turėti valandinį planą. Taip pat turėti išmaniąją programėlę. „Ignitis“ atveju – „EnergySmart“. Galima žiūrėti ir interneto svetainėje. Neabejoju, kad kiti tiekėjai taip pat turi savo mobiliąsias programėles.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: didžiausią poveikį ūkio plėtrai turės darbo našumas
Artimiausiais metais Lietuvos ekonomikai didžiausios įtakos turėtų daryti kilsiantis darbo našumas, pirmadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Ministras apie perpus sumažintą paramą daugiabučių renovacijai: pinigai neauga ant medžių7
Ministerija nuo spalio kone perpus mažina paramą daugiabučių renovacijai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teisinasi, kad biudžete pinigų nebėra, o jie ant medžių neauga. ...
-
Užimtumo tarnyba: rugsėjo pabaigoje mokymo įstaigose trūksta 238 pedagogų
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos. ...
-
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams – nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšia...
-
V. Janulevičius: mūsų akimis mokesčių reforma jau įvyko
Verslo akimis mokesčių reforma jau įvykdyta, o nuo tolimesnių sistemos keitimų reiktų susilaikyti vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, perdėtinio mokesčių didinimo pasekmės matomos Estijoje...
-
S. Bartkus: senasis Vilniaus oro uosto pastatas galėtų būti integruotas į modernų statinį2
Atnaujinant ir naujoms funkcijoms pritaikant senąjį, sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą, kur dabar veikia keleivių atvykimo terminalas, Lietuvos oro uostai norėtų jį visiškai perstatyti integruoti į modernų pastatą, tačiau tam reikėtų su...
-
Dėl naujų ES taisyklių naujame Vilniaus oro uosto terminale skysčius teks išimti
Kitų metų vasarį pradėsiančiame veikti naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale montuojama įranga leistų patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavim...
-
M. Skuodis: naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – be spūsčių
Bendrovei Lietuvos oro uostai oficialiai baigus naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybą susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia, kad svarbiausia žinia yra ta, jog terminalo pajėgumas bus dukart didesnis nei dabartinio,...
-
Nauja pasimetimo mada: jaunimas verčiau renkasi 215 eurų iš „Sodros“, bet ne darbą21
Užimtumo tarnybą užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Po vasaros darbo neturi ir ieško beveik 18 tūkst. jaunuolių. Nedirba ne tik todėl, kad nori solidaus atlyginimo, tačiau tarp 16–24 metų žmonių ateina nauja pasimetimo mada. Teigi...
-
Lietuvos verslo konfederacija ragina politikus parengti nacionalinį susitarimą dėl mokesčių
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šią savaitę pristatė savo pasiūlymų nacionalinei politikai rinkinį, kuriame pabrėžiama mokestinės aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo svarba visai ekonomikai. Verslo atstovų teigimu, politinės partijos turi ...