- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Šios pataisos taip pat pagreitins Vokietijos gynybos pramonės atstovės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamyklos Lietuvoje įsikūrimą.
Toks sprendimas komitete buvo narių priimtas bendru sutarimu.
„Šie pakeitimai sudarys galimybės užtikrinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius“, – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Kaip komiteto posėdžio metu teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, tokių išimčių suteikimas Lietuvoje nebūtų visiškai naujas, bet iki šiol gynybos pramonės įmonės negalėjo pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“.
„Iš esmės mes jau dabar turime stambių projektų reguliavimų tvarką, vadinamąjį „žaliąjį koridorių“. Turime jau keliolika dabar veikiančių investicijų. Mūsų tikslas yra papildyti jau dabar egzistuojantį stambių investuotojų reguliavimą papildomomis sąlygomis skirtomis būtent gynybos investicijoms“, – aiškino K. Žemaitis.
Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė teigė, kad projekto statybų pradžia dar derinant leidimus atitiktų jau anksčiau priimtus ir išdiskutuotus karinės infrastruktūros rengimo principus, kurie leidžia tai daryti išskirtinėmis sąlygomis.
Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą.
„Šiuo metu pateiktuose projektuose yra pasiūlytą taikyti jau esamas išskirtines priemones, kai projektas yra reikalingas šalies gynybai, ir žemėtvarkos srityje taikyti panašią tvarką į karinės infrastruktūros projektų rengimo. Tai yra, kad būtų rengiami žemėtvarkos projektai, kai yra poreikis“, – komentavo viceministrė.
„Šiuo metu egzistuoja išskirtinės sąlygos valdyti nepaprastąją padėtį ir pradėti statyti tam būtinus statinius dar neturint leidimo, bet pasirengus projektą. Ir paraleliai vykdyti procedūras. Tai siūloma tiesiog pritaikyti šias išimtines priemones“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų Vyriausybei pripažinti didelių gynybos bendrovių investicijas kaip neatidėliotinai svarbias valstybės saugumui. Tai leistų tokius projektus vystyti dar negavus leidimo neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų, o leidimus gauti iki statybų pabaigos.
Šis projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 18 d.
A. Armonaitė anksčiau teigė, kad šios pataisos padės pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimą.
Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch pasirašė ketinimo protokolą dėl Vokietijos gynybos pramonės atstovės amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje.
„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...