- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jeigu žiūrėsime į viską „su didelėmis baimės akimis“, susidursime su ekonominėmis problemomis.
„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.
„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.
R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.
Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos.
„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.
„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.
„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius3
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...