- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
18–29 metų jaunimas Lietuvoje uždirba tiek pat, kiek ir vyresni nei 45 metų gyventojai, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tuo tarpu kitur Europoje tokios tendencijos nėra. Kodėl augant patirčiai atlyginimai stovi vietoje?
Apie tai komentavo „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Tendencijos nėra pakankamai raminančios, nes neturėtų taip būti. Natūralu, kuo asmuo daugiau praleidžia darbo rinkoje, tuo atlyginimas turėtų būti didesnis. Matome, kad karjerą pradėjęs jaunimas uždirba labai panašiai kaip ir tris dešimtis darbo rinkoje praleidęs asmuo. Priežasčių – tikrai ne viena. Viena pagrindinių yra tai, kad vyresniems gyventojams trūksta reikalingų įgūdžių dabartinėje darbo rinkoje.
– Kokių?
– Trūksta skaitmeninių įgūdžių. Naujausi duomenys rodo, kad vyresni gyventojai neturi visiškai paprastų skaitmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, mokėjimo elgtis kompiuteriu, juo apsipirkti, naršymo internete. Juos turi tik trečdalis nuo 55 iki 64 metų gyventojų. Darbo rinka, deja, bet nuolat keičiasi. Reikia vis naujų įgūdžių. Reikia įvaldyti naująsias technologijas. Vyresniems gyventojams trūksta įgūdžių jas įvaldyti ir ateina jaunimas, kuris tikrai turi ir gali užimti tas darbo vietas, pozicijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar situacija Lietuvoje yra kitokia nei Vakarų Europoje?
– Matome, kad Vakarų Europoje tendencijos yra kiek kitokios – kuo asmuo ilgiau yra darbo rinkoje, tuo didesnis atlyginimas. Mes turime kitokią situaciją. Reikia atkreipti dėmesį į asmenų grupę nuo 50 iki 64 metų. Jie susiduria su tam tikrais sunkumais.
– Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojams trūksta tik technologinių įgūdžių? Vakarų šalyse vyresni žmonės pasiveja jaunimą technologiškai?
– Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, bet kalbame tikrai ne tik apie technologinius įgūdžius. Pavyzdžiui, vos kas ketvirtas vyresnio amžiaus gyventojas moka anglų kalbą. Kaip žinia, anglų kalba tikrai reikalinga daugeliui darbų. Nuo daugelio Vakarų šalių atsiliekame ir pagal sveiko gyvenimo metus. Pavyzdžiui, palyginti su Švedija, kur sveiko gyvenimo trukmė – apie 70 metų. Lietuvoje vyrams tai yra tik 56 metai.
– Ar gali viena priežasčių būti ir ta, kad pas mus darbdaviai šiek tiek kitaip žiūri į vyresnio amžiaus žmones? Yra skirtumas vertinant amžių?
– Tikrai gali būti kažkokių diskriminacinių apraiškų, kad atsargiau vertinamos to žmogaus galimybės. Reikėtų nepamiršti ir pačių darbuotojų iniciatyvos, drąsos, kurios jiems dažnai pritrūksta. Matome jaunimą, kuris turi labai daug drąsos ir save pristato labai pozityviai. Iš kitos pusės, turime vyresnius gyventojus, kurie patys save net nuvertina. Svarbu paminėti, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Baigiame mokyklą, universitetą ir galvojame, kad mums to užtenka. Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
Vos 4 proc. vyresnių nei 55 metų gyventojų nori mokytis ir tobulėti toliau.
– Situacija Lietuvoje keisis, jeigu vyresnio amžiaus darbuotojai tobulins savo įgūdžius?
– Taip, labai svarbu tobulinti savo įgūdžius. Nepamiškime, kad gyvename kituose laikuose, technologijos nuolat keičiasi, reikia jas įvaldyti. Kitas labai svarbus dalykas, kad didelė vyresnių gyventojų dalis nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Reikėtų nepamiršti prižiūrėti sveikatos ir atsisakyti žalingų įpročių, kad karjera nesustotų anksčiau.
– Ar turite dar kokių nors patarimų žmonėms, kurie norėtų ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje?
– Labai svarbu nebijoti ir patiems keisti pozicijas. Neužsibūti labai ilgai vienoje pozicijoje, ypač, jeigu tas darbas arba atlyginimas netenkina. Tikrai reikia ir patiems turėti daugiau drąsos. Kita vertus, labai svarbu nepamiršti mokytis, įgauti naujų įgūdžių, nepamiršti kursų. Dabar ir Lietuvos institucijos kviečia gyventojus mokytis nemokamai, yra netgi sukurta programa. Reikia nepamiršti, kad turime tobulėti ir mokyklos žinių nebeužtenka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...