- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją.
„2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais. Planuojama, kad bus daugiau nei keturiskart daugiau elektrą iš vėjo gaminančių elektrinių, saulės elektrinių galia turėtų išaugti penkiskart“, – penktadienį žurnalistams sakė LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Pasak agentūros, studija parodė, jog po 5-6 metų Lietuva galėtų eksportuoti apie 4,6 teravatvalandės (TWh) elektros kasmet – tokia prognozė numatoma baziniame LEA su JAV laboratorija sumodeliuotame scenarijuje.
Jame taip pat numatoma, kad saulės ir vėjo gamyba užtikrins 104 proc. tuometinio elektros poreikio – 20,3 tūkst. TWh pagamins vėjo, 5,4 TWh – saulės elektrinės.
Vis dėlto, anot T. Norvydo, bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės nepagamins pakankamai elektros. Tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.
„Iš esmės Lietuva 2030 metais galės apsirūpinti visa reikiama elektros energija ir būti neto elektros eksportuotoja, tačiau bus tokių laikotarpių, kai vietinė elektros gamyba negalės patenkinti viso poreikio. Tuo atveju reikės importuoti elektros energiją. Pagrindine elektros importo šalimi, prognozuojama, išliks Švedija“, – kalbėjo LEA analitikas.
„Tais atvejais, kai turėsime perteklinę elektros gamybą, ją dažniausiai ir daugiausia eksportuosime latviams ir lenkams“, – pridūrė jis.
Anot LEA, elektros importas ir eksportas Lietuvai bus svarbus siekiant subalansuoti šalies elektros gamybą tuomet, kai jos mažai pagamins saulės ir vėjo jėgainės. Neatmetama, kad esant prekybos ribojimams, gali prireikti deginti gamtines dujas.
Anot T. Norvydo, studija taip pat atskleidė, jog „tam tikrais išskirtiniais atvejais“ Lietuvoje reikės riboti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių – iki 3,3 proc.
LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.
Agentūra teigia, kad Lietuva jau dabar tampa vis mažiau priklausoma nuo elektros importo. LEA skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40,7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.
Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Niūrios prognozės dėl kavos kainų: už puodelį šio gėrimo – ir penki eurai?
Prastos žinios kavos mėgėjams. Kavinių savininkai ir pardavėjai prognozuoja, kad aukštos kavos kainos nemažės, o gal net kils. Dėl klimato kaitos kavos pasiūla pasaulyje sparčiai menksta. Vis dėlto, kai kurie lietuviai už kavos puodelį pasi...
-
Lietuvos bankas: didžiausią poveikį ūkio plėtrai turės darbo našumas
Artimiausiais metais Lietuvos ekonomikai didžiausios įtakos turėtų daryti kilsiantis darbo našumas, pirmadienį skelbia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Ministras apie perpus sumažintą paramą daugiabučių renovacijai: pinigai neauga ant medžių7
Ministerija nuo spalio kone perpus mažina paramą daugiabučių renovacijai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teisinasi, kad biudžete pinigų nebėra, o jie ant medžių neauga. ...
-
Užimtumo tarnyba: rugsėjo pabaigoje mokymo įstaigose trūksta 238 pedagogų
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos. ...
-
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams – nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšia...
-
V. Janulevičius: mūsų akimis mokesčių reforma jau įvyko
Verslo akimis mokesčių reforma jau įvykdyta, o nuo tolimesnių sistemos keitimų reiktų susilaikyti vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, perdėtinio mokesčių didinimo pasekmės matomos Estijoje...
-
S. Bartkus: senasis Vilniaus oro uosto pastatas galėtų būti integruotas į modernų statinį2
Atnaujinant ir naujoms funkcijoms pritaikant senąjį, sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą, kur dabar veikia keleivių atvykimo terminalas, Lietuvos oro uostai norėtų jį visiškai perstatyti integruoti į modernų pastatą, tačiau tam reikėtų su...
-
Dėl naujų ES taisyklių naujame Vilniaus oro uosto terminale skysčius teks išimti
Kitų metų vasarį pradėsiančiame veikti naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale montuojama įranga leistų patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavim...
-
M. Skuodis: naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – be spūsčių
Bendrovei Lietuvos oro uostai oficialiai baigus naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybą susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia, kad svarbiausia žinia yra ta, jog terminalo pajėgumas bus dukart didesnis nei dabartinio,...
-
Nauja pasimetimo mada: jaunimas verčiau renkasi 215 eurų iš „Sodros“, bet ne darbą21
Užimtumo tarnybą užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Po vasaros darbo neturi ir ieško beveik 18 tūkst. jaunuolių. Nedirba ne tik todėl, kad nori solidaus atlyginimo, tačiau tarp 16–24 metų žmonių ateina nauja pasimetimo mada. Teigi...