- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nuo gegužės užsitęsus sausrai, hidrologai, klimatologai ir ūkininkai nuogąstauja, kad Lietuvoje nėra patikimų kriterijų, kaip įvertinti sausros žalą, nematuojama dirvos drėgmė.
Tuo metu Aplinkos ministerija teigia, kad drėgmės matavimo stotelių įrengimui galėtų būti rastas finansavimas.
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad Lietuvoje yra didelių spragų nustatant sausros mastą. Anot jo, dabar sausros padariniai vertinami atsižvelgiant tik į temperatūrą ir kritulių kiekį, nors yra kokybiškesnių bei tikslesnių metodų.
Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pastebi, kad nustatant sausrą, nevertinamas dirvos drėgnumas.
„Skirtingas dirvožemis skirtingai reaguoja į drėgmę, bet dabar į dirvožemio drėgnumą nėra atsižvelgiama“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė jis.
A. Bukantis pridūrė, kad nevertinama ir augalų būklė sausros metu, derliaus prieaugis.
„Tada ir atsiranda kliūtys, kaip įvertinti žalą, pavyzdžiui, su grūdiniais javais, šakniavaisiais yra visiška nežinomybė, kokia bus padėtis. Eilinį kartą per sausrą pradedame spėlioti, kokia bus žala“, – sakė jis.
Tuo metu Aplinkos viceministras Danas Augutis sako, kad stotelių, kurios matuoja dirvos drėgmę, tinkas išnyko neužtikrinus tam finansavimo. Tačiau, pasak jo, Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti tų stotelių tinklą, tam finansavimas būtų rastas. Preliminariais skaičiavimais, stotelių išlaikymas kasmet kainuotų apie 200 tūkst. eurų.
Jis, be kita, kalbėjo, kad dabartiniai sausros nustatymo kriterijai yra parengti pagal Žemės ūkio ministerijos prieš maždaug penkerius metus užsakytos studijos rezultatus.
„Čia galima padiskutuoti su mokslininkais, ar tie kriterijai teisingi, ar neteisingi ir jeigu neteisingi, ką turėtume padaryti, kaip įsivertinti teisingiau“, – teigė viceministras.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius taip pat sako, kad valstybė neturi objektyvių priemonių žalai įvertinti. Jo teigimu, žemdirbiai mano, kad valdžia ekstremalios situacijos šalies mastu neskelbia, nes trūksta išteklių ūkininkams padėti.
„Tarpusavyje ūkininkai diskutuoja, kad pagrindinė priežastis vis tik, kad Vyriausybė tiesiog nėra pasiruošusi valdyti stichinės sausros, ekstremalios situacijos. Paskelbus ekstremalią situaciją, kyla klausimas, kaip padėti nukentėjusiems, vadinasi, valstybė greičiausiai neturi tokių resursų, piniginių išteklių“, – teigė R. Juknevičius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo teigimu, 2006-aisiais sausros padariniams sušvelninti žemės ūkio sektoriui valstybė skyrė 300 mln. litų (beveik 87 mln. eurų), o dabar tam esą reikėtų kur kas didesnės sumos.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis įsitikinęs, kad valstybinio lygio ekstremalią situaciją būtų galima skelbti. Anot jo, 30 savivaldybių atitinka ekstremalios situacijos sąlygas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad žemdirbių bendruomenė prašo ekstremalios situacijos pripažinimo valstybės mastu, kad nebūtų baudžiami už reikalavimų neįvykdymą.
Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje jau paskelbusios 13 savivaldybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų6
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį4
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 3,7 proc., restoranų apyvarta smuko 7,3 proc.2
Mažmeninės prekybos apyvarta per 8 šių metų mėnesius – sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pat laiku pernai – augo 3,7 proc. ir siekė 12,7 mlrd. eurų (PVM). ...
-
EIMIN: pirmąjį metų ketvirtį kelionių eksportas išaugo 35 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) fiksuoja vis gerėjančius turizmo sektoriaus rezultatus – pirmąjį metų ketvirtį augo ne tik turistų skaičius, bet 35 proc. ūgtelėjo ir kelionių eksportas. ...
-
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva smuktelėjo iš 34-os į 35-tą vietą
Pasauliniame inovacijų indekse šiemet Lietuva smuktelėjo iš 34-tos į 35-tą vieta, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra. ...
-
Viešųjų pastatų renovacijai – 30 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo
Viešųjų pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo numatyta 30 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. ...