Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, tuo atveju, jei ES ir JK nepasiektų bendro susitarimo, įsijungtų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) muitų tarifai, ir jie lemtų, kad kai kurių prekių kainos išaugtų.

„Labiausiai tai pasijaustų Lietuvos maisto produktų, trąšų ir drabužių sektoriuose. Tai galėtų lemti, kad mūsų eksportuojamoms trąšoms, tai čia labiau „Achemai“, būtų neigiamas dalykas, sumažėtų konkurencingumas, nes rusiškos trąšos galėtų tapti konkurencingesnės, palyginti su lietuviškomis“, - Eltai sakė T. Povilauskas.

Taip pat jis neatmetė, kad, ES ir JK nesusitarus, taip pat kiltų nepatogumų pervežėjams.

„Neaiškumas kyla ir mūsų pervežėjams, nes mūsų vilkikų sektorius labai sparčiai plečiasi, ir JK yra viena iš tų rinkų, kur daug yra mūsų vežėjų. Gali būti tokių variantų, kad irgi bus sunkiau toje šalyje vežti tiek vietinius krovinius, tiek vadinamuosius cross-trade (krovinius tarp skirtingų šalių). Smulkmenų nepapasakosiu, bet žinau, kad yra nagrinėjamos schemos, jog gali pasunkėti pervežimo sektoriaus veikla“, - svarstė T. Povilauskas.

Tuo metu klasikinės prekybos susitarimo tarp ES ir JK atveju Lietuva taip pat neišvengtų nepatogumų, bet, pasak SEB banko vyr. analitiko, jų taip pat neišvengtų ir likusios ES valstybės narės.

„Tai nėra gerai mūsų eksportuotojams, bet reikia suprasti, kad ta pati įtaka bus likusioms 26 ES šalims, tai nėra vien Lietuvos problema. Visiems bus padidėję administraciniai kaštai, sąnaudos, (...), bet mes nesam vieni šitam lauke, ir yra daug šalių, kurioms JK yra daug svarbesnė rinka, ir jie deda daug namų darbų, kad scenarijų sudėliotų taip, kad žala būtų kuo mažesnė“, - vertino T. Povilauskas.

Ekspertas teigė nemanantis, kad verta daryti prielaidą, jog dabar didžiąją dalį eksporto į JK pakeis kitos šalys: JAV, Pietų Amerika ar Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narės, nors tam tikrą rinkos dalį jos atsigriebti gali, bet tai nebus esminiai rinkos atidavimai.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorė Asta Svirinavičiūtė prognozavo, kad racionalus protas rodytų, jog labiau tikėtinas yra klasikinio susitarimo tarp ES ir JK variantas, nors, pasak jos, procesas nebus lengvas.

„Matyt, būtų kažkas panašaus kaip CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement - laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir Kanados, - ELTA), ką ir patys britai sako, jie bandys dar daugiau laisvių išsireikalauti. (...) Kitu atveju, matyt, turėsime logiką, kad jie kelsis ir dirbs su NVS, tiek kalbant ir apie investicijas, tiek apie vertės grandinės formavimą. Kitaip tariant, visai Europai tai nėra naudinga“, - Eltai sakė A. Svirinavičiūtė.

Jos teigimu, ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos verslas tikrai pajaustų pokyčius.

„Netgi panašaus į CETA susitarimo atveju maisto sektoriuje konkurencingumas mažėtų, nes kainos tikrai didėtų. (...) Dar vienas momentas, kurį reikia akcentuoti, priklauso nuo prekės sudėties. Jeigu mes kalbėtume apie (prekių, - ELTA) įvežimą iš trečiųjų šalių, tai reiškia būtų dar didesni muitai, todėl brangimas, nekonkurencingumas ir nepatrauklumas prekyboje su JK būtų dar didesnis“, - kalbėjo ekspertė.

Paklausta, ar geresniojo scenarijaus atveju galima tikėtis, kad Lietuva galėtų išlikti šalių, į kurią Lietuva daugiausiai eksportuoja, sąraše, A. Svirinavičiūtė sakė, kad tai priklauso nuo to, kaip stipriai Lietuva įsitvirtins.

„Jeigu mes stipriau įsitvirtintume, tokiu atveju manau, kad JK išliktų top 10-uke, kitu atveju manau, kad galbūt nebūtų tokio stipraus poveikio, kaip buvo Rusijos embargo atveju, bet poveikį tikrai pajustume ir eksporto apimtyse. (...) Investicijų atveju manau, kad tikrai išliktume, ir vienas momentas, jog Lietuva, tarkime, FinTech (finansinių technologijų srityje) bando mažiau bendradarbiauti, netgi yra ambicija atsistoti į konkurencinę poziciją su JK“, - vertino A. Svirinavičiūtė. Vis dėlto ji neatmetė varianto, kad JK gali ir nebūti Lietuvos eksporto 10-uke.

„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Thomas Nottenas savo apžvalgoje skelbė, kad 2017 metais Lietuvos eksportas į JK sudarė apie 1,3 mlrd. eurų. JK yra šešta pagal dydį rinka, kalbant tiek apie lietuviškos kilmės prekių eksportą, tiek apie paslaugų eksportą, o apie 1,3 proc. Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto į JK.

„Versli Lietuva“ skaičiavimais, dėl PPO muitų taikymo lietuviškų produktų kainos JK rinkoje vidutiniškai pakiltų 5,3 proc., neatsižvelgiant net į tolesnį svaro nuvertėjimą „no deal“ scenarijaus atveju. Pasak jo, papildomi muitinės procedūrų kaštai (sertifikavimo, leidimų gavimo, muitinės tarpininkų paslaugų ir kt.) dar papildomai apie 5 proc. pabrangintų Lietuvos eksportą į JK. Skaičiuojama, kad vidutiniškai lietuviškos kilmės prekės JK rinkoje pabrangtų 10 proc.