- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais, iki aukščiausio lygio nuo 2001-ųjų gegužės. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, centriniai bankai šiuo metu elgiasi vanagiškai ir ekonomikos dalyvius ruošia dar vienam galimam palūkanų normų kilimui rudenį. Kokia turėtų būti infliacija, kad palūkanos nebekiltų? Ar vėliau neteks ekonomikos reanimuoti? Į šiuos klausimus LNK žurnalistams atsakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
„Didieji pagrindinių ekonomikos centrų centriniai bankai turi vieną rodyklę kompase – kainų stabilumas ir infliacija turi reikšmingai nenukrypti nuo 2 proc., kad tiek ECB, tiek anapus Atlanto esantis Federalinių rezervų sistema (FED) galėtų kvėpuoti ramiau ir atitinkamai imtis neutralizuoti savo pinigų politikos priemones. Kol kas jie – tiek ECB, tiek FED – elgiasi vanagiškai, palūkanų normas didina, nes nuogąstauja, kad infliaciniai procesai ekonomikose yra užsisukę ir taip greitai neišsikvėps, kaip manyta anksčiau“, – sakė ekonomistė.
– Kol tie pinigų politikos vanagai, kaip jūs sakote, ramiai kvėpuoja, ekonomika yra dusinama. Ar nereikėtų atsižvelgti į šlubuojančią ekonomiką ir pagal tai tvarkytis reikalus?
– Iš tikrųjų labai nemažai yra klausimų dėl to. Šie klausimai labai opūs ypač ES, euro zonai, nes euro zonoje išties nevienareikšmė ekonomikos sveikata yra atskirose valstybėse, kai kurios jos vystosi dinamiškiau ir turi gerokai daugiau tos vidinės energijos, lengviau prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, taipogi jas gerokai mažiau veikia ir tas pats palūkanų normų didinimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsiskolinimo lygis, tiek kalbant apie verslą, tiek apie gyventojus, yra santykinai labai nedidelis. Vakarų valstybėse tiek įmonės, tiek gyventojai yra gerokai stipriau prasiskolinę ir palūkanų normų didėjimas juos veikia tikrai labai stipriai. ECB, žinoma, stebi daugybę rodiklių ir, matyt, reaguoja į tai, kokią įtaką aukštesnės palūkanos daro tiek kreditavimo srautams, tiek ir pačiam ekonomikos pulsui. Visgi, kaip minėjau, pagrindinis centrinių bankų tikslas yra būtent kainų stabilumas, tad aukštesnė nei 2 proc. infliacija vis dar yra opiausia problema ir stengiamasi būtent ją pažaboti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar keldami palūkanas nepasieksime tokios ribos, po kurios reikės ne gaivinti, o reanimuoti ekonomiką tiesiogine žodžio prasme?
– Taip, iš tikrųjų labai panašia citata dalijausi gal prieš pusmetį, nes, kaip jau minėjau, visas pasaulis, ypač brandžios valstybės, pastarąjį dešimtmetį buvo labai stipriai pripratusios būtent prie reanimacijos instrumentų, prie itin žemų palūkanų normų ribos ir kiekybinio skatinimo, kurį vykdė centriniai bankai. Yra tikrai daug nerimo, kad tas staigiai užtrauktas rankinis stabdis gali sukelti reikšmingų padarinių ekonomikoms. Tačiau centriniai bankai kol kas tos grėsmės neįžvelgia, labiau nerimauja dėl įsisukančio infliacijos darbo užmokesčio spiralės efekto, kas reiškia, kad infliacija skatina darbo rinkos lūkesčius atlyginimo augimui, o tie, savo ruožtu, duoda impulsą tolesnei infliacijai paslaugose. Ši tendencija išties kelia nerimo centriniams bankams ir jie, kol kas nematydami labai reikšmingų lūžių nei finansų sektoriuje, nei, sakykime, realioje ekonomikoje, savo politikos nekeičia.
– Buvo spėliojama, kad tai jau paskutinis kartas, kada euro zonoje yra keliamos palūkanos. Sutiktumėte su tokiomis prognozėmis?
– Na, dabar lūkesčiai po truputėlį keičiasi ir pačių centrinių bankų retorika lyg ir tai skatina. Tiek ECB, tiek ir JAV kalbėta, kad pasiliekamas atviras langas galimam dar vienam palūkanų normų didinimui rudenį, jeigu to prireiktų, jeigu makroekonominiai duomenys tam paklotų kelią. Centriniai bankai tiesiog stengiasi apšildyti finansų rinkas ir kitus ekonomikos dalyvius, kad viskas bus reaktyvu ir priklausys nuo ekonominės sveikatos ir duomenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys komunalinių, kitų atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų pakeitimus2
Seimas svarstys komunalinių, kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo ir tvarkymo įmokų kainodaros pakeitimus. ...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl azartinių lošimų reklamos uždraudimo2
Seimas linkęs nuo 2025 metų gegužės uždrausti visų azartinių lošimų reklamą, išimtys būtų taikomos sporto varžyboms ir renginiams, sporto organizacijų rėmimui – reklama šiose srityse būtų galima numatant pereinamąj...
-
Konservatorė siūlo tabaką, elektronines cigaretes leisti įsigyti asmenims nuo 21-erių7
Parlamentarė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo tabako gaminius parduoti ne jaunesniems kaip 21 metai asmenims. ...
-
Seimas linkęs pritarti griežtesniam kriptobendrovių veiklos reguliavimui
Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato kriptoturto bendrovių licencijavimą bei griežtesnį kriptovaliutų rinkos reguliavimą. ...
-
Iki energetinę šalies nepriklausomybę užtikrinančios strategijos priėmimo liko vienas žingsnis4
Seimas po svarstymo pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Ši strategija numato veiksmų planą, kuris iki 2050 metų leistų Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe, eksportuojančia iš...
-
Kandidatas į socialinės apsaugos ministrus žada efektyvinti viešąjį sektorių5
Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikęs kandidatas į socialinės apsaugos ir darbo ministrus Vytautas Šilinskas sako, kad per likusius kelis mėnesius pareigose toliau siektų efektyvesnio viešojo sektoriaus. ...
-
Seimas leido VERT kainas perskaičiuoti kas ketvirtį
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) buitiniams vartotojams dažniau perskaičiuos visuomeninio elektros tiekimo, reguliuojamų gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) tarifus. ...
-
Seimas pritarė finansinės paramos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, modelio tikslinimui1
Antradienį Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, kuriuo patikslinamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. ...
-
Kompensacijas visam šildymo sezonui gauti galės bet kuriuo prašymus pateikę gyventojai
Seimas nusprendė, kad visam šildymo sezonui skirtas geriamojo ir karšto vandens, būsto šildymo kompensacijas gyventojai galės gauti nepriklausomai nuo to, kada pateikė prašymus. ...
-
Pensijų kaupimas ir atsisakymas: kam tai būtina, o kam – nereikalinga
Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst. jau atsisakė jame dalyvauti, o apie 42 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimo. Kaip teigia asmeninių finan...