2007 metais trys Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei elektros perdavimo koordinavimo sąjunga (UCTE) pateikė paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų.

2008 metų kovą patvirtinta pirminės galimybių studijos dėl Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninio darbo su UCTE galutinė ataskaita. Studiją parengė Baltijos šalių ir Lenkijos operatoriai. Gegužę Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija“ ir Lenkijos „PSE Operator“įkūrė bendrą elektros linijos statybos įmonę „LitPol Link“.

2009 metų birželį „LitPol Link“ paskelbė pirmuosius du viešųjų pirkimų konkursus – 400 kilovoltų (kV) linijos teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo bei Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo galimybių studijos.

2011 metų vasarį Baltijos šalių premjerai sutarė prašyti Europos Komisijos (EK) paramos šalių energetikos sistemų prijungimui prie Europos tinklų.

2012 metų kovą pasirašyta preliminarios 1,28 mlrd. litų vertės jungties „LitPol Link“ įgyvendinimo sutartis. Birželį Seimas pritarė Lietuvos sistemos integracijai į Europos sistemas. Tuomet buvo numatyta, kad Lietuvos ir Europos tinklai sinchroniniu režimu turėtų pradėti veikti 2020 metais..

2013 metų vasarį paskelbta, kad „LitPol Link“ nuolatinės srovės intarpą Alytuje kartu su 400 kilovoltų (kV) skirstykla už 101 mln. eurų projektuos, statys ir tieks įrangą pasaulinė energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB. Balandį  „Litgrid“ paskelbė 400 kV linijos nuo Alytaus iki sienos su Lenkija statybos konkursą. Spalį „Gothia Power“ baigė sinchronizavimo galimybių studiją, kuri konstatavo, kad Baltijos šalių ir Vakarų Europos sistemų sujungimas darbui sinchroniniu režimu – sudėtingas, tačiau ir technologiniais, ir teisiniais aspektais įgyvendinamas projektas. Lapkritį „Litgrid“ ir įmonė „A.Žilinskio ir Ko“ pasirašė 21,2 mln. eurų vertės sutartį dėl „LitPol Link“ linijos statybos.

2014 metų gegužę oficialiai pradėta „LitPol Link“ statyba.

2014 metų gegužę oficialiai pradėta „LitPol Link“ statyba. Gruodį Baltijos šalių operatoriai sudarė sinchronizavimo su Europa veiksmų planą. Tuomet skelbta, kad  sistemos sinchroniniu režimu su Europa pradėtų veikti 2025 metais.

2015 metų lapkritį prasidėjo „LitPol Link“ galios bandymai – pirmą kartą istorijoje iš Lietuvos į Lenkiją šia jungtimi 50 megavatų galia perduota elektra.

2016 metų vasarį „LitPol Link“ pradėjo veikti įprastu režimu, ją pradėjo valdyti ir prižiūrėti „Litgrid“. Bandomuoju režimu pradėjo veikti jungtis su Švedija „NordBalt“.

2017 metų gegužę trijų Baltijos šalių premjerai kartu su Lenkijos ministre pirmininke preliminariai sutarė, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos bus sinchronizuojamos su kontinentine Europa per Lenkiją.

2018 metai

Kovą Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai Briuselyje sutarė dėl sinchronizavimo su Europa. Bendru pareiškimu įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją.

Birželį Briuselyje pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos politinis susitarimas dėl sinchronizacijos.

Rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai pasirašė bendrą kaštų pasidalinimo susitarimą. Sutarta, jog bendra jų investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų.

Rugsėjį iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovų sudaryta Baltijos energijos rinkos jungčių plano grupė galutinai pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui.

Gruodį Lietuvos ir Lenkijos operatorės „Litgrid“ ir PSE pasirašė susitarimą dėl šalis jungsiančio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio Baltijos jūroje tiesimo „Harmony Link“.

2018 metų birželį Briuselyje pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos politinis susitarimas dėl sinchronizacijos.

2019 metai

Sausį Europos Komisija pirmajam sinchronizavimo etapui Baltijos šalims numatė 323 mln. eurų, iš kurių Lietuvai skirta 125 mln. eurų. Kovą Briuselyje pasirašyta finansavimo sutartis.

Balandį sinchronizavimo projektui Vyriausybė suteikė ypatingos svarbos statusą.

Gegužę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nacionalinės reguliavimo institucijos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl sinchronizavimo.

Gegužę įsigaliojo Baltijos šalių prisijungimo prie Europos tinklų sutartis bei techninės pasirengimo sąlygos.

Birželį Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti sinchronizavimą su Europa iki 2025 metų. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir EK vadovai Briuselyje patvirtino atsijungimo nuo BRELL žiedo ir sinchronizavimo darbų kalendorių.

Rugpjūtį Vyriausybė patvirtino sinchronizavimui būtinų projektų sąrašą su 14 projektų – jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, sinchroninių kompensatorių įrengimas.

Rugsėjį Vyriausybė patvirtino sinchronizavimo veiksmų ir priemonių planą parengiant infrastruktūrą darbui sinchroniniu režimu su žemynine Europa iki 2025 metų.

Lapkritį baigtas pirmasis sinchronizavimo projektas – Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas į skirstyklą.

2020 metai

Balandį įsteigta speciali sinchronizavimo projekto vyriausybinė komisija, skirta koordinuoti institucijų bendradarbiavimą ir kontrolę ruošiantis sinchronizavimui, jai vadovauti paskirtas premjeras. Baltijos šalių ir Lenkijos reguliuotojai pasirašė susitarimą dėl 1,22 mlrd. eurų vertės sinchronizavimo projekto antrojo etapo kaštų pasidalijimo. Lietuvos investicijos – 474 mln. eurų.

Gegužę „Litgrid“ ir PSE pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo kartu iki 2025 metų pastatyti 700 MW galios jūrinę jungtį „Harmony Link“.

Birželį Seimas pritarė įstatymo pataisoms, įtvirtinančioms specialiuosius projekto saugumo reikalavimus, skirtus užtikrinti efektyvų sinchronizavimo projektų įgyvendinimo rizikų valdymą.

Spalį EK antrajam sinchronizavimo etapui Lietuvai skyrė 300 mln. eurų bei įsipareigojo finansuoti 75 proc. projekto išlaidų.

Gruodį Baltijos šalių ir Lenkijos operatorės pasirašė finansavimo sutartį su EK Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga (INEA) dėl 720 mln. eurų paramos antrajam sinchronizavimo projekto etapui.

2021 metai

Birželį „Litgrid“ patvirtino investicijų iki 2030-iųjų metų planą, kuriame numatė į sinchronizavimą investuoti 648 mln. eurų.

Lapkritį baigtas „LitPol Link“ plėtros projektas – skirstykloje įrengti trys 600 MVA galios autotransformatoriai, taip pat Alytaus transformatorių pastotė, šalia esančios 330 kV ir 110 kV perdavimo linijos.

Gruodį „Litgrid“ įsteigė Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centrą, skirtą koordinuoti sinchronizavimo projektus. Lietuvos ir Lenkijos operatorės atliko bandymą, kurio metu dalis Lietuvos sistemos dirbo sinchroniškai su Lenkijos, o kartu ir su Europos sinchronine zona.

2022 metai

Sausį EK sinchronizavimo projektui suteikė dar 170 mln. eurų paramos, iš kurių 41 mln. eurų – Lietuvoje.

Liepą darbą pradėjo operatorių įsteigtas Baltijos šalių regioninis koordinavimo centras. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pareiškė, kad Lietuvos sistema sinchronizavimui gali būti paruošta dar 2024 metų pirmoje pusėje. Lietuva pasiūlė Baltijos šalims ir EK sinchronizavimą spartinti.

2023 metai

Balandį „Litgrid“ atliko Lietuvos izoliuoto darbo bandymą – elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos – Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities – ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai.

Birželį Lenkijos tyrimų instituto studijos rezultatai atskleidė, jog Baltijos šalys saugiai sinchronizuotis su Vakarų Europa galėtų jau 2024 metais arba maždaug pusantrų metų anksčiau nei planuota.

2023 metų lapkritį paskelbta, jog „Litgrid“ ir PSE svarsto jungtį „Harmony Link“ tiesti ne jūros dugnu, o sausuma.

Gegužę po rekonstrukcijos įjungtos 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai

Birželį Seimas uždegė žalią šviesą spartinti tinklų sinchronizavimą, kad jis įvyktų 2024-ųjų pirmoje pusėje.

Liepą Valstybės gynimo taryba pavedė Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizavimo 2025 metų pradžioje. Baltijos šalių ministrai susitarė dėl vasario datos. Rugpjūtį tokį susitarimą pasirašė valstybių operatorės bei ministrai pirmininkai.

Rugpjūtį į Lietuvą atgabenti pirmieji du iš trijų sinchroninių kompensatorių.

Spalį 200 megavatų galia pradėjo veikti keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai. „Litgrid“ baigė diegti automatinio gamybos valdymo sistemos programinę įrangą, reikalingą sistemos stabilumui ir balansavimui.

Lapkritį paskelbta, jog „Litgrid“ ir PSE svarsto jungtį „Harmony Link“ tiesti ne jūros dugnu, o sausuma. R. Masiulis tuomet sakė, kad tai vienintelė reali alternatyva ją nutiesti. Paviešinti galutiniai Lenkijos tyrimų instituto Gdansko skyriaus studijos rezultatai, teigiantys, jog sinchronizavimas 2025 metų vasarį bus saugus.

Gruodį EK, Lenkija ir Baltijos šalys pasirašė politinę deklaraciją dėl sinchronizavimo su Europa iki 2025 metų vasario.

2024 metai

Kovą Vyriausybė į sinchronizavimui būtinų projektų sąrašą įtraukė „Harmony Link“ jungtį sausumoje.

Birželį į Lietuvą atgabentas paskutinis – trečiasis sinchroninis kompensatorius.

Liepą „Litgrid“ ir PSE sutarė vystyti „Harmony Link“ sausumoje. Baltijos šalys pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.

Rugsėjį „Litgrid“ akcininkai patvirtino sprendimą dėl iki 220 mln. eurų investicijų į „Harmony Link“ statybą sausumoje.

Spalį Telšiuose pradėjo veikti pirmasis iš trijų sinchroninių kompensatorių. „Litgrid“ patvirtino, jog 2025 metais pradės ardyti po sinchronizavimo nebereikalingas jungtis su Rusija ir Baltarusija.

Gruodį Lenkijos PSE patvirtinus sprendimą dėl 703 mln. eurų investicijų į „Harmony Link“ įsigaliojo rugsėjį priimtas „Litgrid“ sprendimas. Taip buvo patvirtinti bendrovių įsipareigojimai finansuoti ir įgyvendinti projektą. 

2025 metai

Sausį Viešojo saugumo tarnyba pradėjo saugoti „LitPol Link“ objektus Alytuje, „NordBalt“ infrastruktūrą Klaipėdoje, taip pat „Litgrid“ duomenų centrą Vilniuje bei Lietuvos elektrinę Elektrėnuose. Alytuje įjungtas antrasis sinchroninis kompensatorius.

Vasario 8-ąją apie 9 valandą ryto Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos sistemos (IPS/UPS). Tuomet vyks bendras izoliuoto darbo bandymas, o sekmadienį pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.