- Giedrė Baltrušytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) sesijoje pakloti Europos energetinės sąjungos pamatai. Žadama, kad visos Bendrijos valstybės turės saugius ir patikimus energijos tiekėjus, o Lietuva gali tikėtis finansavimo dar vienam energetinės nepriklausomybės projektui.
Daugiau laisvai po Europą cirkuliuojančios elektros energijos, maksimaliai išvystytos žaliosios technologijos ir mažesnės sąskaitos piliečiams – tokį tikslą Europos Parlamentas iškėlė nubalsavęs už ES energetikos sąjungos kūrimą.
Kita rezoliucija užsibrėžta iki 2020 m. pasiekti, kad mažiausiai dešimtadalį kiekvienoje Bendrijos valstybėje pagaminamos elektros energijos būtų įmanoma perduoti kitoms Europos Sąjungos šalims.
Lietuvos energetikos ministras elektros energijos jungčių integraciją yra pavadinęs trečiuoju pagal svarbą žingsniu mūsų energetinės nepriklausomybės link po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir pirmadienį įjungtų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija.
„Mes sukursime bendrą europinę energetikos rinką. Taip bus žymiai lengviau pasiekti klimato kaitos politikos tikslus, padidinti saugumą ir jėgoms aplink Europos Sąjungą užkirsti kelią spausti Europą per energetiką“, – sako projekto bendraautoris, EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Peteris Erikssonas.
Bendrijos energetikos sąjunga leis šalims pačioms gaminti daugiau energijos ir laisviau ją pardavinėti, padės mažinti energetinę priklausomybę. Rezoliucijoje pareikštas ir susirūpinimas dėl prieštaringai vertinamo siūlymo padvigubinti Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą. Dokumente taip pat pažymėta, kad Baltijos valstybių elektros tinklų perdavimo sistemas būtina sinchronizuoti ne su Maskva, kaip iki šiol, o su Europos tinklais. Nors tai nėra įpareigojantis sprendimas, iškėlus tokį prioritetą, Lietuva gali šiam projektui tikėtis svaraus europinio finansavimo.
„Planai yra tokie, kad po pritarimo, sakykim, bus skirti ir pinigai, ir resursai, ir įtrauktas projektas į remiamų sąrašą. Ir 2025 metais jau visiškai mes būsime sinchronizuoti su Vakarais, ir nevaldys mūsų tinklų, mūsų jėgainių Maskva, o valdys Europa“, – teigia EP Regioninės plėtros komiteto pavaduojantis narys Bronis Ropė.
„Ten yra ne tiktais „sausa“ nuostata, bet ir apibrėžti visi trūkumai, su kuriais susiduria Baltijos valstybės, ir kad tai yra viena iš silpniausių Europos Sąjungos energetikos sąjungos grandžių, kad Europos Komisija turi kuo skubiau spręsti šitą klausimą“, – sako EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Zigmantas Balčytis.
Preliminariais skaičiavimais, elektros tinklų sinchronizavimui Lietuvai reikės apie 800 milijonų eurų. Rezoliucijoje dėl Europos energetinės sąjungos taip pat siūloma parengti mechanizmą, leisiantį Bendrijos šalims pirkti energijos išteklius kartu. Skaičiuojama, kad vien dešimtadalis bendrų elektros jungčių per ketverius metus atsieis 35 milijardus eurų, tačiau esą visiškai integruota elektros energijos rinka vėliau Europos Sąjungos vartotojams kasmet sutaupys nuo 12 iki 40 milijardų eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...