Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja. 

„71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus. Jos gali keistis – visi statosi elektrolizę, visi statosi HVDC (aukštos įtampos nuolatinės srovės – BNS) jungtis, kainos auga, nes tiekimo grandinės irgi negalutinės, viską reikia vertinti atskirai“, – pristatydamas Lietuvos energetinės transformacijos iki 2050 metų studiją žurnalistams penktadienį sakė „Epso-G“ grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.

„Bendra tendencija – pinigų reikės ir labai daug CAPEX (kapitalo išlaidos – BNS) investicijų“, – pridūrė jis.

Britų kompanijos DNV atlikta Lietuvos energetinės transformacijos studija sudėliojo keturis šalies energetinės pertvarkos iki 2050 metų scenarijus.

„Epso-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris sako, kad investuoti turės ne tik tinklo operatoriai, bet ir rinkos dalyviai.

„Mes kalbame ne apie investicijas iš reguliuojamų veiklų – „Litgrid“, „Amber Grid“, ESO („Energijos skirstymo operatorius“ – BNS) ar dar kažko. Mes kalbame apie visos industrijos investicijas. Tai reiškia, kad pradedant visais tinklo operatoriais, vėjo, saulės vystytojais, vandenilio vystytojais, pagal dabar žinomas ar numatomas technologijų kainas (...) bandėme sudėti viską“ – teigė M. Keizeris.

Preliminariai skaičiuojama, jog 14,9 mlrd. eurų būtų tinklo operatorių reguliuojamos veiklos investicijos, 17 mlrd. eurų – strateginės investicijos, tuo metu iš rinkos reikėtų apie 39,4 mlrd. eurų investicijų.

„Rinka pati spręs dėl savo investicijų. (...) Bet tam, kad būtų pasiektos tokios instaliuotos galios apimtys, potencialiai tai galėtų kainuoti tokias sumas“, – teigė „Epso-G“ vadovas.

Grupės plėtros ir inovacijų vadovas pakartojo, kad geriausias Lietuvai scenarijus – per metus suvartoti bei pagaminti 74 TWh elektros bei tapti energijos produktus, tarp jų ir vandenilį, eksportuojančia šalimi.

„Pirmas mūsų prioritetas, kad (2050 metais – BNS) būtume energetiškai nepriklausomi visomis prasmėmis (...), būtume 100 proc. dekarbonizuoti, taptume elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – teigė P. Butkus.

Jis pažymėjo, kad pertvarkai reikės didelio ir staigaus atsinaujinančių energijos išteklių augimo, taip pat gali prireikti bazinės elektros gamybos pajėgumų. 

„Pagrindinė sistema yra atsinaujinantys (ištekliai – BNS) – vėjas, saulė – stipriai nuo oro sąlygų priklausanti sistema, po to ateina maža dalis stabilios generacijos“, – teigė P. Butkus.

„Studija kaip pagrindinį (stabilios gamybos šaltinį – BNS) deda kol kas modulinius branduolinius reaktorius, bet vertina ir kitas technologijas bei tai, kaip sistema atrodytų, jeigu jų nebūtų išvis“, – pridūrė jis.  

"Yra ir neapibrėžtumų. Vienas didžiausių neapibrėžtumų – jeigu mes pereiname prie vandenilinės energijos sistemos, atsinaujinančiais pagrįstos energijos sistemos, 90 proc. energijos būtų pagaminta iš vėjo ir saulės. Ką daryti, kai vėjo ir saulės nėra 10 dienų iš eilės.

"Su danais, vokiečiais, suomiais tos vėjo koreliacijos iš esmės nėra. Kitaip sakant reikia europinio tinklo, kad kieviena šalis viena kitai galėtų padėti"

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų galėtų sukurti 44–140 tūkst. naujų darbo vietų bei 4–11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tikimasi, kad studijos rezultatai atsidurs šiuo metu Energetikos ministerijos rengiamoje bei metų sandūroje Seimui planuojamoje pateikti atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.

M. Keizeris pabrėžė, kad vykstant dekarbonizacijai iki 2050 metų energijos ištekliai – nafta, dujos ir kiti – bus pakeisti elektra. 

„Transformacijos studija buvo apie visą (energetikos – BNS) sektorių. Mes bandėme pažiūrėti į šilumą ir visas kitas industrijas. Iki 2050 metų užsibrėžus, kad visa Lietuva turi būti dekarbonizuota, (...) takoskyra tarp skirtingų industrijų išsitrins“, – teigė „Epso-G“ vadovas.

„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuva pasigamino – 4,25 TWh elektros, arba 38 proc. suvartojimo.