- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos vadovai pirmadienį Briuselyje pratęsė derybas dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo bendrijos biudžeto, bandydami išspręsti ginčus dėl ūkio skatinimo paketo dydžio ir finansinės išlaidų kontrolės.
Europos šalių lyderiams per tris derybų dienas kol kas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis.
Diplomatinių šaltinių teigimu, per vadovų sesiją pirmadienio naktį Nyderlandų ir Austrijos premjerai Markas Rutte (Markas Riutė) ir Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) pareikalavo sumažinti fondą, kuris galėtų būti skiriamas kaip negrąžinamos subsidijos.
„Liko Rutte ir Kurzas prieš visus kitus“, – BNS pirmadienio paryčiais teigė apie derybų eigą informuotas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai dėl klausimo jautrumo.
Viršūnių susitikimui penktadienį pateiktame plane buvo numatomas 750 mlrd. eurų atsigavimo paketas iš 250 mlrd. eurų paskolų ir 500 mlrd. eurų subsidijų, kurių jas gavusioms šalims nereiktų grąžinti.
Diplomatinių šaltinių teigimu, siekiant kompromiso, subsidijų dalis gali būti sumažinta iki 390 arba 400 mlrd. eurų.
Fondas būtų sudaromas Europos Komisijos tarptautinėse rinkose pasiskolintų lėšų pagrindu, tačiau Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės nenori be griežtų sąlygų dalyti bendrai skolintų pinigų tokioms šalims kaip Ispanija ar Italija, kurias laiko pernelyg lengvai išlaidaujančiomis.
Dauguma kitų vadovų sako, kad ES privalo pademonstruoti solidarumą koronaviruso krizės akivaizdoje.
Jei vadovai susitars dėl fondo dydžio, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienio rytą gali pateikti detalų atnaujintą pasiūlymą dėl gaivinimo fondo ir atskiro daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžeto.
„Ch. Michelis dvišališkai susitikinėja ir bando sudėlioti kompromisą“, – pirmadienio rytą teigė diplomatinis šaltinis.
Lietuvos interesai
Neoficialūs skaičiavimai rodė, kad pagal šeštadienio pasiūlymus negrąžintina parama Lietuvai galėjo sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, be to, Lietuva galėtų prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų. Apkarpius fondą, Lietuvai tenkanti dalis turbūt mažės.
Prieš lemiamą derybų raundą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Baltijos šalių prioritetu išskyrė ES biudžeto lėšas žemės ūkiui, kad tiesioginės išmokos ūkininkams sparčiau priartėtų prie ES vidurkio.
„Baltijos valstybių pozicija yra tokia, kad mes esame pasiruošę kompromisams, bet tie kompromisai negali būti daromi bet kokia sąskaita be raudonų linijų“, – sekmadienio popietę kalbėjo prezidentas.
„Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui“, – sakė G. Nausėda.
Yra fondai, su kurių sumažinimu mes nesutiksime ir dėl tos priežasties, net jei taip ir atsitiktų, turėsime kontrpasiūlymų, kurie pirmiausia yra susiję su didesne parama žemės ūkiui.
Šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte Lietuvai pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, tačiau Lietuvos delegacija žada siekti daugiau.
Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
Viršūnių susitikimo pradžioje G. Nausėda žadėjo reikalauti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.
Neskaitant žemės ūkio, šeštadienį atnaujintame ES biudžeto projekte pasikeitė dar viena Lietuvai svarbi eilutė – Ch. Michelis sutiko nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.
Kitais Lietuvai svarbiais klausimais – dėl vadinamosios sanglaudos paramos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbų finansavimo – pokyčių kol kas nenumatoma.
Vadinamoji sanglaudos parama 2021–2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.
Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.
Ginčai dėl teisės
Ginčų derybose kelia ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinasi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda Prezidentūros išplatintuose komentaruose kategoriškos pozicijos šiuo klausimu neišsakė, bet pažymėjo, kad ši tema svarbi ne tik vengrams ir lenkams.
„Teisės viršenybės principo įgyvendinimo klausimu visų žvilgsnis krypsta į Lenkiją ir Vengriją, bet aš manyčiau, kad tokia pozicija ir toks požiūris nėra teisingas. Šiandien galbūt mes žvalgomės į šias valstybes, bet potencialiai toks teisės viršenybės klausimas bet kada gali iškilti bet kurioje ES šalyje, įskaitant ir senos demokratijos valstybes“, – teigė jis.
Tai pirmasis viršūnių susitikimą po pandemijos protrūkio. Dėl saugumo į ES Tarybos pastatą žurnalistai nėra įleidžiami, taip pat sumažintas delegacijų narių skaičius.
G. Nausėda perspėjo, kad spartėjant koronaviruso plitimui, netolimoje ateityje vadovams vėl gali tekti sugrįžti prie vaizdo konferencijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...
-
Seime pateiktas siūlymas didinti ekonomines sankcijas už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams5
Ketvirtadienį parlamente pateiktos prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei lydinčio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) įstatymo pataisos, kuriomis siūloma griežtinti...
-
Seime pateiktas projektas: liberalizuos geležinkelių darbuotojų įgūdžių įvertinimo tvarką3
Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias uždu...
-
Žalesnės Lietuvos plėtrai paskelbta kvietimų už daugiau nei 745 mln. eurų
Žaliosioms investicijoms Europos Sąjunga nuo 2021 metų iki šiol paskelbė kvietimų už 745 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, sutarčių pasirašyta už 516 mln. eurų. ...
-
E. Dobrowolska: prekių svorio ir kainos pokyčių rodymas – ne išeitis1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą. ...
-
A. Armonaitė – už LEZ steigimą Visagine2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
EK: Lietuva – viena iš lyderių pagal viešąsias skaitmenines paslaugas
Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbi...
-
Pastarąją savaitę Lietuvoje degalai brango, tačiau išliko pigesni nei kaimyninėse šalyse1
Pastarąją savaitę degalai Lietuvoje pabrango: vidutinė benzino kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelino pakilo puse procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų kaip ir praėjusią savaitę sudaro 0,05 Eur/l. ...
-
Seimas: sienų ar stogų želdynai negalės pakeisti natūralių augalų2
Nekilnojamojo turto vystytojai nuo rugpjūčio negalės vertikaliuoju pastatų ar jų stogų apželdinimu pakeisti želdynų žemės sklype. ...
-
Pajamų už darbą rinkimų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas
Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų. ...