- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
Tačiau, pasak Estijos atstovo, iki šių metų rugpjūčio pradžios Rusijai oficialiai pranešus, kad Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sutartis dėl veikimo rusiškoje elektros sistemoje (BRELL) nuo kitų metų vasario nebus pratęsta, tai gali sukelti „tam tikrų Maskvos reakcijų“.
Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas (Kalė Kilkas) teigia, kad Baltijos šalių tinklų operatorės kartu su ministerijomis derina laiško Rusijos operatorei turinį dėl BRELL sutarties nepratęsimo. Jis neatmetė, kad apie tai pranešus gali būti reakcijų iš Maskvos.
„Mes turime suprasti, kad išsiuntus oficialų pranešimą, jis gali sukelti tam tikrų reakcijų“, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė K. Kilkas.
Jo teigimu, dar nėra sutarta, kada Baltijos šalys praneš apie planuojamą pasitraukimą iš BRELL. Pagal sutarties sąlygas tai padaryti būtina iki rugpjūčio 8 dienos – likus pusmečiui iki sinchronizavimo.
„Mes dėl to nesusitarėme. Taip, apie tai diskutuojama. (...) Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos“, – sakė K. Kilkas.
Turime įvertinti visų rizikų scenarijus, bet tai tikrai padarysime iki rugpjūčio 8-os dienos.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis sako, jog pasiruošimas sinchronizavimui vyksta pagal grafiką.
„Mums svarbiausia ir mes stebime, kad visa tai įvyktų laiku. Šiuo metu problemų nematome“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
„Žinoma, kad Latvija bus pasiruošusi. Labai svarbu, kad būtų pasiruošusi ne tik Latvija, bet mes visi kartu – ir lietuviai, ir estai“, – pridūrė K. Melnis.
K. Kilkas sakė, kad Estijai iki tol dar reikia užbaigti kai kuriuos infrastruktūros projektus, įrengti dažnio kontrolės sistemą. Visa tai ketinama atlikti šių metų pabaigoje – 2025-ųjų pradžioje.
„Visada yra kažkokių nesklandumų galimybių, bet šiuo metu mes jų nematome. Taigi, didžiausias klausimas yra kontrolei (dažnio – BNS) skirtos IT sistemos, kurios yra baigiamos diegti, ir tai yra didžiausia rizika šiuo metu. Bet problemų mes neturime“, – BNS trečiadienį sakė K. Kilkas.
„Pagrindinis dalykas buvo, kad mums reikalinga jungtis į Latviją būtų užbaigta iki šių metų pabaigos. Kitų metų pradžioje mes būsime visiškai pasirengę“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
Po ilgų diskusijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei sistemų operatoriai pernai rugpjūtį susitarė paankstinti sinchronizavimo datą – 2025 metų vasarį. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Lietuva sinchronizuotis su kontinentine Europa anksčiau siekė jau 2024 metų vasarį, tačiau dėl to dvejojo Latvijos ir ypač Estijos politikai bei tinklų operatoriai.
Jie nuolat kartojo, kad reikia įvertinti sinchronizacijos poveikį sistemos stabilumui, nuogąstavo, jog atsijungus nuo bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos vartotojams gali pabrangti elektra, o Lietuvos motyvus energetikoje anksčiau atsikratyti Rusijos įtakos laikė politiniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Žada visus balansavimo pajėgumų kaštus padengti elektros gamintojai ir tiekėjai: kada tai įvyks?
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...
-
Sabutis: elektromobilumo plėtros kartelė Lietuvoje kyla dar aukščiau1
Seimas pakoregavo elektromobilių parko plėtros planus, atnaujino jų įkrovimo stotelių vystymo šalia valstybinės reikšmės kelių tikslus, kurių vienas esminių – užtikrinti šių stotelių galią pagal šalyje regi...
-
Sviestas primena auksą jau ne tik spalva, bet ir kaina: toliau bus tik blogiau?7
Prekybos tinkluose brangiausio sviesto kaina jau viršija 3 eurus. Pirkėjai juokauja, kad sviestas auksinis tapo ne tik pagal spalvą, bet ir kainą. Vieni iš lyderių ES esame ir pagal pieno kainą. Ekspertai pieno produktų kainų atžvilgiu ni...
-
Paluckas: tokios tarybos reikėjo anksčiau2
Vyriausybei iki sausio pabaigos ketinant įsteigti Maisto tarybą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nepaisant jau išaugusių maisto kainų jų stebėsena ir analizė išlieka svarbi ir ateityje. ...
-
Lietuvoje pradedama kurti DI „smėliadėžė“
Lietuva dar labiau spartina dirbtinio intelekto (DI) plėtrą – pradedama kurti bandomoji DI reguliacinė aplinka, arba DI „smėliadėžė“. ...
-
Lietuva denonsavo sutartį su Baltarusija: nebebus skatinami abipusiai verslo ryšiai1
Seimas denonsavo Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. ...
-
Budrys dėl prekių eksporto: jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prek...
-
Ministras: keliai gali būti finansuojami kaip komercinis projektas – ir tai nebūtų mokesčių kėlimas
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad būsimasis Kelių fondas galėtų veikti nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) rėmuose, o keliai per jį būtų finansuojami kaip komercinis projektas. ...
-
Šadžius išdėstė, kaip Lietuvoje bus keičiami mokesčiai3
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad Vyriausybė planuoja ne mokesčių reformą, bet pakeitimus esamos mokestinės sistemos ribose, teikdama prioritetą jos stabilumui ir plačiam sutarimui visuomenėje bei politinėje bendruomenėje. Taip ...