- LRT Televizijos laida „LRT forumas“, Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Eurostat“ duomenimis, kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, tačiau, pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, reali situacija gali būti dar prastesnė. „Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, tikėtina, paaiškėtų, jog problema yra dar aštresnė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ sako ekonomistas.
30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, liudija pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pastaruosius penkerius metus pastebimai augo turtingiausiųjų pajamos Lietuvoje, tuo metu mažiausias pajamas uždirbančiųjų asmenų pajamos nuo krizės praktiškai neaugo.
„Taigi nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklį esame vieni pirmaujančių, pagal skurdo rodiklius, darbo užmokesčio rodiklius, pensijų dydį esame vieni paskutinių. Viena priežasčių – pernelyg mažas pajamų perskirstymas“, – sako L. Kukuraitis.
Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda pažymi, kad pajamų nelygybė iš tiesų gali būti dar didesnė.
Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų.
„Jei įvertintume šešėlinę ekonomiką, galbūt pastebėtume, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės didesnį likutį gauna iš šešėlinių pajamų. Taigi tikėtina, kad problema yra dar aštresnė.
Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis Švedijoje yra toks, kad, net ir gaunant 30–40 proc. jo dydžio pensiją, galima visiškai normaliai gyventi. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra pasibaisėtinai mažas, turime emigracijos problemą, taigi „užsiprogramuojame“ tokiai mažai pensijai“, – svarsto ekonomistas.
Uždarbio nelygybė neišsiskiria, tačiau socialinės išmokos – apverktinos
Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas siūlo atskirti pajamas nuo uždarbio, kad pastebėtume, jog nelygybė tarp darbo užmokestį gaunančių žmonių iš Europos konteksto neišsiskiria, tik socialinėmis išmokomis smarkiai atsiliekame.
„Jei atskirtume pajamas ir užmokestį, pastebėtume, kad mūsų dirbančiųjų žmonių pajamų nelygybė nesiskiria nuo Vakarų Europos. Mūsų problema – mažos pajamos ir mažos pensijos. Mūsų socialinės nelygybės rodikliai blogėjo dėl socialinių išmokų.
Anksčiau vidaus sistema surinkti ir paskirstyti mokesčius su mažiau pinigų sugebėdavo efektyviau. [...] Kitos šalys per mokesčių paskirstymą nelygybę sugeba sumažinti gerokai veiksmingiau“, – tikina Ž. Šilėnas.
Tačiau Lietuvos banko Ekonominio ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus sako negalintis sutikti su Ž. Šilėnu, nes su pajamų nelygybe daugiausia susiduria ne tik pensininkai, tačiau ir jauni žmonės, taip pat – daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai su vaikais.
Sukritikavo nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų
Pirmadienį valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.
Beveik metus rengtame šešių puslapių dokumente rašoma, kad siekiant kelti gyvenimo lygį ir didinti darbo rinkos patrauklumą, pripažįstami šie šalies ilgalaikei pažangai būtini tikslai: viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas; socialinio dialogo stiprinimas ir socialinių partnerių kompetencijų ugdymas; švietimo ir mokslo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimas; mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo užtikrinimas; šalies konkurencingumo didinimas.
„Džiaugiuosi, kad tai nėra tuščias susitarimas. Jis bus vykdomas ir įgyvendinamas“, – po to spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau kaip tik susitarimu „be turinio“ jį pavadino LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ diskusijos dalyviai.
„Manau, kad šiandienos pasirašytas dokumentas diskredituoja pagal formą tikrai gerą instrumentą – nacionalinį susitarimą. Turinio šiame dokumente nėra. Tiek iš darbdavių, tiek iš vyriausybės prisiimami įsipareigojimai yra „pagal galimybes“. Nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima patikrinti, kaip šalys laikosi įsipareigojimų“, – kalba ekonomistas G. Nausėda.
Tuo metu premjero patarėjas Boguslavas Gruževskis tai pavadino „padorumo deklaracija“. „Yra tokie dalykai, kaip padorumo deklaracija. Ir šis dokumentas yra tos formos. Tai – padorių atsakingų struktūrų įsipareigojimai“, – sako jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus1
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų3
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?14
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...
-
VMVT: į Lietuvą iš užsienio įvežtus gyvūnus augintinius nuo liepos registruoja veterinarai
Atnaujinus Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles, nuo šių metų liepos 3 dienos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neberegistruoja į Lietuvą iš užsienio įvežtų gyvūnų. Tą nuo šiol atliks priva...
-
Ministerija regionų infrastruktūrai gerinti skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų1
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 12-kai Lietuvos savivaldybių skyrė 10,3 mln. eurų finansavimą infrastruktūrai iki investicinių žemės sklypų ar jų ribose įrengti ir sutvarkyti. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl e. tollingo įsigaliojimo nuo kitų metų liepos3
Seimas spręs, ar keisti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo veiklos pradžią – numatoma, kad tai būtų 2025 metų liepos 1-oji – pusmečiu vėliau nei nustatyta šiuo metu. ...
-
Siūloma už priedangų įrengimą statytojus atleisti nuo infrastruktūros įmokų1
Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant. ...