- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, itin svarbu, kad būtų greitai ir kokybiškai įdarbintos viešosios investicijos į ekonomikos transformaciją – skaitmenizaciją ir energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Viešosios investicijos padės prasklaidyti ekonomiką gaubiantį neapibrėžtumą, tačiau tam, kad transformacija skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos link vyktų visu greičiu, reikalinga šioms investicijoms draugiška finansų sistema. Centrinių bankų ir reguliuotojų uždavinys – skatinti tokios finansų sistemos plėtrą“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas G. Šimkus.
Tiek Baltijos šalių centrinių bankų, tiek Europos investicijų banko atliekamos apklausos ir tyrimai rodo, kad neapibrėžtumas dėl ateities verslo atstovų minimas kaip vienas didžiausių barjerų investicijoms. Aplinkoje, kurioje privatusis verslas yra atsargus ar net negali planuoti investicijų dėl išaugusio neapibrėžtumo, aktyvesnio vaidmens turėtų imtis valstybė.
Valstybės investicijų programoje numatyta iki 2023 m. viešosioms investicijoms skirti 3,2 mlrd. eurų. Papildomai investicijas dar labiau padidinti turėtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių Lietuvai šiuo metu numatyta 2,2 mlrd. eurų.
Išmintingai jomis pasinaudojus, galėtų būti sumažintas šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas dėl investicijų, suformuotas solidžios apimties užsakymų verslui paketas ir užkurtas ekonomikos atsigavimo variklis. Kartu viešasis sektorius su tikslingomis, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančiomis ir ūkį modernizuojančiomis investicijomis padėtų tvirtą pagrindą ateities ekonomikos augimui, pažymi Lietuvos bankas.
Šios viešosios investicijos ne užgožtų, o paskatintų ir privačiąsias. Finansų sistema turi būti pasirengusi finansuoti tokias investicijas. Pasak G. Šimkaus, siekdamas paskatinti finansų rinkos plėtrą, Lietuvos bankas plėtros klausimus patikėjo specializuotam užduočių − Finansų rinkos plėtros − centrui. Jis ieškos būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins tvarią FinTech plėtrą, įgyvendins kapitalo rinkos plėtros priemones.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva Ukrainos atstatymo darbams per Pasaulio banko fondą skirs dar 10 mln. eurų7
Lietuva skubiems Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbams skirs dar 10 mln. eurų. ...
-
Lietuvių sukčiavimas šokiruoja: kad gautų draudimo išmoką, susilaužydavo sau ranką
Jungtinėse Valstijose sukčiai persirengę lokiais niokojo automobilius ir iš draudimo gavo šimtatūkstantines išmokas. Apgaulei išaiškėjus, vyrai sulaukė teisėsaugos dėmesio ir dabar laukia teismo verdikto. Jų namuose ...
-
LEA: per mėnesį elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje sumažėjo 3 proc.1
Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje lapkričio mėnesį yra 3 proc. mažesnė nei spalį ir siekia 0,088Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Gynybos obligacijų iki šiol išplatinta už 11 mln. eurų, iš viso sudaryta virš 1,7 tūkst. sandorių1
Pusantro mėnesio valstybei platinant gynybos obligacijas, verslas ir gyventojai iš viso jų įsigijo už daugiau nei 11 mln. eurų, vien antrąja emisija – už 2,3 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Pensininkas apie planuojamą dujų kainos kilimą: norėčiau, kad truputį pigiau būtų, nors 15 eurų3
Aiškėja elektros ir dujų tarifai kitiems metams. Visuomeninė elektra gyventojams brangs 4 procentais. O dujų tarifai bus skaičiuojami pagal naują formulę, kuri skatins vartoti mažiau dujų, bet daugiau prisidėti prie tinklų išlaikymo. L...
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...