Naujasis už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas teigia, kad svarbiausias jo prioritetas yra parengti planą, kaip galutinai nutraukti visus „energetinius ryšius“ tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Seimui pristatytas svarbiausias energetikos ir vienas iš strateginių visos valstybės dokumentų – atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 m. strategijos projektas. Skaičiuojama, kad įgyvendinti iškeltus tikslus gali atsieiti iki 150 mlrd. eurų.
Seimui teikiamas svarbiausias energetikos sektoriaus bei vienas iš strateginių visos valstybės dokumentų – Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijos projektas.
Tarp Europos šalių, aistringai palaikiusių rusiškų dujų eliminavimo iš ES rinkos idėją, buvusi Bulgarija šiandien išgyvena sudėtingą metą. Žlugus reformatorių vyriausybei, ryžtingai nukirtusiai saitus su „Gazprom“, į valdžią atėję prorusiški politikai vėl žvelgia Maskvos link.
2021 m. pabaigoje Kauno rajono savivaldybė nusprendė rengti saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių savivaldybės teritorijoje inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą, kuriame turėjo būti numatytos šių objektų statybai tinkamos vietos. Šis specialusis planas nebus rengiamas, nes jis prieštarauja neseniai Seimo priimtiems pakeitimams.
Siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) Moldova turės įgyvendinti daug reformų, o ypač jai svarbi energetinė nepriklausomybė, sako Lietuvos prezidentas,
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti strateginiu Europos Sąjungos (ES) tikslu, o spartesnė sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais padidintų visos ES saugumą.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume politikos ir verslo lyderiams pristatė Lietuvos patirtį nutraukiant energetinę priklausomybę nuo Rusijos bei Lietuvos planus iki 2030 m. septynis kartus padidinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą.