- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui siūlant kelių finansavimui didinti įkurti atskirą fondą, finansų ministrė teigia, kad tai galima būtų padaryti šiemet steigiamo Gynybos fondo pavyzdžiu. Tačiau Gintarė Skaistė pabrėžia, kad tam reikėtų ir tvarių naujų pajamų šaltinių.
„Finansavimas (keliams – BNS) auga, tačiau kadangi diskusijose yra jaučiamas politikų palaikymas tokiam sisteminiam finansavimo didinimui kelių tvarkymui, manau, kad gynybos fondo pavyzdys galėtų tapti įkvėpimu susisiekimo ministrui, kaip pasiūlyti ir priimti naujus, tvarius pajamų šaltinius tam sisteminiam kelių būklės gerinimui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Anot jos, finansavimas keliams per pastaruosius metus augo – praėjusios Vyriausybės kadencijos metu jiems buvo skiriama vidutiniškai 612 mln. eurų per metus, o šiemet – 936 mln. eurų.
Jeigu mes norime kažkokių sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti ir tvarius, naujus pajamų šaltinius.
„Jeigu mes norime kažkokių sprendimų, kurie reikšmingai padidintų finansavimą, reikia siūlyti ir tvarius, naujus pajamų šaltinius“, – kalbėjo ministrė.
G. Skaistės teigimu, vien sprendimas, kuriuo dalis bankų solidarumo įnašo bei skolintų lėšų buvo skirta sąjungininkų priėmimui reikalingų kelių tvarkymui, per dvejus metus jų finansavimą padidino daugiau nei 300 mln. eurų.
M. Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę, kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų. Be to, ministras kelia idėją, kad valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama tik per biudžetą.
M. Skuodžio teigimu, į tokį įmonės fondą ar fondus galėtų būti skiriama dalis akcizo pajamų bei kitų kelių rinkliavų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka šią savaitę tai pat teigė, kad stabiliam kelių gerinimui būtinas tvarus finansavimo modelis. Jo šaltiniai, be Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti elektroninė komercinio transporto apmokestinimo (e. tollingo) sistema bei siūlomas kelių plėtros fondas, kokį turi Lenkija.
Anto jo, realus kelių finansavimas turėtų siekti bent 1 mlrd. eurų per metus, nors reikėtų dukart daugiau.
„Šiaip padidinti finansavimą nuo milijardo iki dviejų tiesiog todėl, kad „aš taip noriu“, matyt, taip nesigauna. Čia institucija, kuri gali padėti spręsti tokius klausimus, yra nebe Finansų ministerija, o Kalėdų senelio institucija“, – ketvirtadienį Žinių radijui kalbėjo G. Skaistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?8
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...