- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. O štai Lietuva, žingsnis po žingsnio, jau tampa ne tik regiono, bet ir visos Europos finansinių technologijų (FinTech) centru.
Lietuvai laikas sekti Japonijos pavyzdžiu?
„Yra tik kelios kryptys, kuriose Lietuva turi realią galimybę tapti svarbiu centru. FinTech – viena iš jų“, – tvirtina I. Laurs.
Anot jo, tokią galimybę mūsų šaliai atveria daug palankiai susiklojusių veiksnių: turime tinkamą infrastruktūrą, procesus palengvina nuosavos valiutos neturėjimas, be to, Lietuva – nedidelė šalis, todėl sprendimai priimami operatyviau, pokyčiai įvyksta greičiau.
„Kažkada neišsivysčiusi Japonija viską pastatė ant elektronikos ir laimėjo labai daug. Maždaug tokio pasaulinio lygio galimybes Lietuvai atveria ir FinTech. Tai – viena iš nedaugelio sričių, kur tokios stiprios šalys kaip JAV ar Didžioji Britanija vystosi itin lėtai, mat kuo didesnė šalis, tuo sunkiau išjudinti didelius pokyčius“, – teigia I. Laurs.
Vilnius jau lenkia Londoną
Verslininko teigimu, Lietuva turi gerą įvaizdį, pas mus veikia ypač dideli FinTech pasauliniai žaidėjai – jie visi labai patenkinti Lietuva ir ketina čia plėstis. Be to, tarp šių įmonių cirkuliuojantys darbuotojai išmoksta vis naujų dalykų, jų kompetencija bei specializacija nuolat auga.
„Paprastai manoma, kad Europos FinTech centras – Londonas, tačiau suskaičiavome, kad procentine išraiška FinTech dirbančių žmonių skaičius, jų našumas bei kuriama nauda Vilniuje kur yra kas didesnė. Tad Lietuva juda ne tik link regiono, bet ir visos Europos lyderių. Esu girdėjęs nuomonių, kad Lietuva čia yra lyderė ir pasauliniu mastu“, – pasakoja I. Laurs.
Tradiciniai pinigai šiuolaikinei ekonomikai nebetinka
Verslininko teigimu, dabartinė elektroninės ekonomikos plėtra reikalauja naujų sprendimų, kurie leistų finansinius atsiskaitymus vykdyti su kuo mažiau tarpininkų ar netgi apsieiti visai be jų. Reikalingos naujos pinigų formos, kurios vartotojui leistų greičiau ir pigiau atlikti tai, ką šiandien jis daro su įprastiniais pinigais.
Pasak I. Laurso, jeigu norima toliau vystyti elektroninę ekonomiką, turi atsirasti naujos, tokiai ekonomikai tinkančios pinigų formos, mat institucijų smarkiai reguliuojami klasikiniai pinigai nepasikeis. Šią spragą dabar užpildo kriptovaliutos, kurios neturi jokio fizinio pavidalo, cirkuliuoja tik kompiuterių tinkluose, o jų nereguliuoja nei vyriausybės, nei bankai.
Kriptovaliutų vertė – dešimtys milijardų eurų
Verslininko manymu, ateityje kriptovaliutos ir tradiciniai pinigai egzistuos vieni šalia kitų. Tačiau pastarųjų dalis vis augs ir po 50–100 metų jos gali ir visai išstumti tradicinius pinigus.
Tiesa, čia daug kas priklausys nuo valstybių sprendimų, mat kriptovaliutų įsigalėjimas pakeistų visą finansų sistemą. O tai paranku ne visoms valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) daug pajamų gauna eksportuodamos dolerius – jų už JAV ribų cirkuliuoja gerokai daugiau nei pačioje valstybėje.
Iš kriptovaliutų labiausiai žinomi bei vertingiausi – bitkoinai, jų vertė auga itin sparčiai, šiuo metu bendra bitkoinų vertė – 60 mlrd. Eur, nors pačioje metų pradžioje jie buvo verti beveik 13 mlrd. Eur. Antroje vietoje Etherium – kiek daugiau nei 24 mlrd., trečioje – nuo bitkoino atskilusi Bitcoin Cash, kurios bendra vertė – beveik 5 mlrd. Eur. Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama beveik 900 skirtingų kriptovaliutų.
#SWITCH! hakatonas
I. Laurs bus vienas iš rugsėjo 18 d. vyksiančio #SWITCH! hakatono teisėjų. Šių metų #SWITCH! Hakatonas orientuotas į atvirų inovacijų modelį, jo tema – „Atvira bankininkystė 2.0. „blockchain“ technologija – decentralizuotas sprendimas banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajai“. Hakatone dalyvausiančios komandos bandys sukurti unikalaus verslo modelio koncepciją banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui bei tokios koncepcijos pagrindimą.
#SWITCH! – jau trečius metus iš eilės vykstantis nemokamas ir didžiausias Baltijos regione moderniųjų technologijų bei verslumo renginys. Jame susitinka visi, kurie trokšta nuolatinės pažangos: nuo talentingo jaunimo iki technologinių gigantų. Renginyje įkvepiančia patirtimi dalijasi Lietuvos ir užsienio verslo bei visuomenės lyderiai, startuolių kūrėjai, vizionieriai. Profesionalų ir jaunimo laukia sėkmės, didelių užmojų ir padrąsinimo kupinos istorijos iš vizionierių bei e. verslų žinovų lūpų. Dalyvius intriguos nekasdieniški pranešimai e. įgūdžių (angl. e-skills), kūrybinių industrijų skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo, finansinių paslaugų (#fintech) ar medicinos technologijų (#medtech) temomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų1
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...