- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liko vos dvi savaitės iki istorinio žingsnio – Baltijos šalys atsijungs nuo sovietinės elektros sistemos, dar kitaip vadinamo BRELL žiedo.
Kremlius nerimsta – bando sėti paniką. Skelbia propagandą esą Baltijos šalys tam nepasirengusios, o atsijungus neva dings arba smarkiai pabrangs elektra. Tiesa, tokių melagienų daugiau Latvijoje ir Estijoje, nors ir Lietuvos gyventojams siūloma budrumo neprarasti – neabejojama, kad sinchronizacija bandys pasinaudoti elektros tiekėjais ar kitais specialistais apsimetę sukčiai.
Laikas tiksi. Lietuva, Latvija ir Estija kiekvieną sekundę vis arčiau energetinės nepriklausomybės. Nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs po dviejų savaičių.
Kremliaus propaganda nerimsta, bando sėti paniką – kas bus po to?
„Orientuoti į žmonių bauginimą, ypač dėl to, kad gali būti sutrikimas energijos tiekimo, gali išaugti labai stipriai kainos rinkoje“, – šnekėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Štai skelbimo, esą kabančio Estijos daugiabučių laiptinėse, nuotrauka.
LNK stop kadras
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.
„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.
„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.
Skelbiama, kad atsijungus nuo BRELL, trūkinės elektra. Pataria ruoštis iš anksto – turėti maisto atsargų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Šalia net nurodytas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.
„Sinchronizacija suplanuota taip, kad žmonės jos nepastebės. Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams“, – kalbėjo Estijos klimato ministrė Yoko Alender.
Panašios žinutės sukasi ir Latvijoje.
„Kol kas nieko panašaus, kas yra Latvijoje ar Estijoje, nefiksuojame. Galbūt ir imlumas tokioms dezinformacijoms gal ten yra aukštesnio lygio“, – teigė V. Vitkauskas.
Bus gražus, įprastas savaitgalis, lemputės nė nesumirksės. Mes pasiruošę visiems scenarijams.
„Mes esame visiškai pasiruošę, verčiame tą patį puslapį ir kartu galime užbaigti šį didelio masto projektą“, – sakė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.
Po dviejų savaičių Lietuva, Latvija ir Estija atliks vienintelį bendro izoliuoto darbo bandymą, po kurio į senąją sistemą nebegrįš. Vasario 9 dieną Lietuva per išorinę jungtį su Lenkija bus susijungusi su Europos elektros sistema.
„Mūsų sistemos veiks tuo pačiu dažniu, kaip ir patikimų partnerių. Tikslas – kad energetika nebūtų naudojama kaip ginklas“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Po sinchronizacijos elektros kainas ir toliau labiausiai lems tai, kiek Lietuva jos prisigamins iš atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo, taip pat – importas ir dujų kainos.
„Į patį tarifą turės įtakos balansavimo kaštai, bet jie yra labai labai maži, jeigu įsivaizduoti, kas tai yra, tai nesiekia net vieno euro cento – tik 0,3 euro centai“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Tiesa, gyventojai budrūs turėtų būti ne tik dėl melagienų. Neabejojama, kad šiuo įvykiu pasinaudoti bandys ir sukčiai.
„Per visus šiuos sinchronizacijos ir kitus klausimus gali būti suaktyvėjęs bandymas duomenų išgavimo. Įvairūs sukčiai dabar, kaip žinote, bando išgauti įvairias paskyras, prisijungimus prie bankų ir panašiai, apeliuojant į kažkokį pasikeitimą dėl elektros rinkos“, – nurodė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
Prisijungusios prie Europos tinklų, Baltijos šalys turi sugebėti bet kuriuo metu apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą.
Tačiau dar pernai vasarą pati Vyriausybė pripažino, kad kritiškai svarbūs energetikos objektai Lietuvoje nėra tinkamai saugomi, o viešojo saugumo tarnyba – per menkai aprūpinta, kad krizės atveju būtų pajėgi tai padaryti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Likus kelioms dienoms iki sinchronizacijos, Vaičiūnas gyventojus perspėja apie galimą dezinformaciją
Likus mažiau nei savaitei iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad gyventojams tam specialiai ruoštis nereikia. ...
-
LEA: pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros
Sausį Lietuvoje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Savivaldai siūloma daugiau lėšų saulės parkams iš mokesčio už gamtos išteklius
Grupė Seimo narių iš socialdemokratų frakcijos siekia sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus į valstybės biudžetą padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį. ...
-
Siūloma patvirtinti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius planą
Susisiekimo ministerija siūlo patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – Vyriausybei jį patvirtinus bus galima pradėti žemės pa...
-
Kasčiūnas „įkando“: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“. ...
-
Nauja realybė – butai brangsta ir mažėja: tai nėra orus gyvenimas
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo ...
-
Vilniaus meras pažėrė keletą idėjų, kur gauti pinigų
Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. ...
-
„Sodra“: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis – galite pasitikrinti, kiek jums priklauso
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dy...
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...