- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa.
„Atlikę skaičiavimus, kiek kam lėšų neužteko, mes matome, kad įmonėms pritrūko apie 5 mlrd. eur, arba apie 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra toks trūkumas finansavimo Lietuvoje verslui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.
Anot apklausos, didžiajai daliai – 62 proc. pramonės, statybos, transporto ir sandėliavimo, informacinių ryšių technologijų (IRT) ir paslaugų įmonių investicijoms pernai reikėjo papildomo finansavimo.
„Apie 40 proc. įmonių apskritai neturi poreikio investuoti, (...) joms užtekto turimų lėšų veiklai“, – teigė J. Kalendienė.
Anot apklausos, 28 proc. įmonių investicijas finansavo savomis lėšomis, o 34 proc. reikėjo išorinio finansavimo. Jos teigimu, pramonės ir statybos įmonėms labiau reikia finansavimo ir jos daugiau pritraukia išorės šaltinių, palyginti su kitais sektoriais.
„Vilniaus apskrityje veikiančios įmonės, jos yra labiau linkusios ieškotis finansavimo išorėje, tuo metu kituose regionuose veikiančios įmonės linkusios finansuotis vidiniais šaltiniais“, – sakė J. Kalendienė.
Anot jos, kuo didesnė įmonė, tuo labiau jai reikalingas finansavimas ir tuo didesnę poreikio dalį ji dengia išorės lėšomis.
Be to, jaunesnėms įmonėms (nuo 3 iki 10 metų) finansavimas buvo reikalingas labiau nei ilgiau veikiančioms įmonėms. Labiausiai finansavimą siekė pritraukti neseniai įsteigtos (iki 3 metų) įmonės.
Pasak apklausos, 32 proc. įmonių papildomos lėšos buvo reikalingos apyvartai, 29 proc. – plėtrai, 21 proc. – modernizavimui.
„Apyvartinių lėšų poreikis yra didesnis paslaugų sektoriuje, o plėtrai – pramonėje“, – teigė ILTE ekonomistė.
„Paslaugų sektoriaus įmonėms yra sunkiausia tą finansavimą gauti (...) Pramonės įmonėms yra lengviau gauti finansavimą, nes jos turi daugiau turto ir turi ką užstatyti. (...) Mums tai reiškia, kad garantijos, padėsiančios užstatyti pagalbą, yra labai svarbi priemonė“, – teigė J. Kalendienė.
J. Kelndienės teigimu, tikėtina, jog ateityje finansavimo poreikis tik didės.
„Suvedus balansus iš esmės matome, kad poreikis turėtų dar augti ir tikrai yra įmonių, kurios sakė, kad planuoja didesnį finansavimo poreikį per ateinančius metus“, – aiškino J. Kalendienė.
Anot jos, finansavimo poreikio augimas numatomas visose srityse. Trečdaliui įmonių jis bus reikalingas apyvartinėms lėšoms, ketvirtadaliui – plėtrai, o penktadaliui – modernizacijai.
Tyrimas atliktas 2024 metų rugpjūtį bendradarbiaujant su tyrimų bendrove „Sprinter“, jo metu apklausta 411 įmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...