- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2013 metų Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau kaip 2300 daugiabučių pastatų, kuriuose buvo įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės, kaip sienų, stogų šiltinimas ar šildymo sistemų atnaujinimas, kas vidutiniškai padeda sutaupyti 50–60 proc. energijos.
Taip pat stebima tendencija, kad miestuose, kuriuose atnaujinta apie trečdalis daugiabučių, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas net miesto lygmeniu.
„Atkreipėme dėmesį į tai, jog aktyvi daugiabučių renovacija daro įtaką šilumos kainoms, todėl savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. Siekiant mažinti šilumos nuostolius trasose, dažniausiai stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengti mažesnės galios įrenginius, atnaujinti vamzdynus. Naudojame plastikinius vamzdžius, pereinančius į žemesnės temperatūros režimus ir t.t.“, – pasakoja Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis.
Pašnekovas pastebi, jog šiuo metu daugiausiai dėmesio sulaukianti priemonė, siekiant kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį, yra šilumos trasų atnaujinimas, o baigiantis biokurio nusidėvėjimo laikotarpiui, planuojama investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius.
Planuoja atnaujinimus
Birštono savivaldybėje, kurioje nuo 2013 metų yra renovuoti 29 daugiabučiai ir dar vyksta 3 atnaujinimo darbai, sumažėjusį daugiabučių namų šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugęs sanatorijų ir SPA centrų poreikis šiluminei energijai. Taip pat šiluminės energijos poreikį augina ir vis aktyvesnis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų – tai daugiausia anksčiau nuo jų atsijungusių gyventojų grįžimas. Nors šilumos poreikis nemažėja, savivaldybė jau planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.
„Savivaldybės planuose – dviejų senų neekonomiškų ir nepatikimų vandens šildymo biokuro katilų pakeitimas į modernius, turinčius didesnį šilumos reguliavimo spektrą. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kuriuose šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpyje būna nedidelis, ateityje svarstome montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Nauda visam miestui
Druskininkų savivaldybėje, kurioje kartu su jau modernizuotais 98 ir keturiais šiuo metu renovuojamais daugiabučiais namais atnaujinami ir šilumos tinklai. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, akivaizdus šilumos poreikio mažėjimas dėl daugiabučių namų renovacijos čia nėra juntamas būtent dėl augančio vartotojų skaičiaus. Anot pašnekovo, šilumos kainų augimą stabilizuoti gali padėti ir kompleksinis veiksmų planas. Kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai.
Birštono šilumos tinklų direktorius Gintaras Verseckas teigia, kad renovacijos nauda svarbi visam miestui. „Šilumos švaistymas per senus langus ar nesandarias angas yra vienareikšmiškas nusikaltimas. Senos statybos daugiabučiai turi būti renovuojami, kad gaminama šiluminė energija nebūtų paleidžiama į orą tiesiogine to žodžio prasme“, – tvirtina pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: progresiniai mokesčių tarifai paliestų tik gaunančius itin dideles pajamas4
Būsimajai Vyriausybei žadant progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis pokytis paliestų tik itin dideles pajamas gaunančius asmenis. ...
-
Departamentas šiemet panaikino keliasdešimt leidimų gyventi Lietuvoje verslo pagrindu
Migracijos departamentas per šiuos metus panaikino apie 40 užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu. ...
-
Seimo komitetas – už biodujų akcizų naikinimą
Seime skinasi kelią siūlymas nuo kitų metų liepos biodujoms netaikyti akcizo – taip siekiama prisidėti prie kovos su klimato kaita bei paskatinti biodujų paklausą LIetuvoje. ...
-
Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Vyriausybės pateiktą programą: ko bijomasi?2
Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės pateiktą programą. Nors siekis didinti mokestinį progresyvumą jų vertinamas teigiamai, klausimų kelia noras prižiūrėti maisto kainas bei siūlymai dėl antr...
-
Viceministras: valstybė šiemet nesurinks planuotų PVM ir pelno mokesčio1
Valstybė šiemet gavo 7,5 proc. daugiau pajamų nei pernai, tačiau nesurenkant planuotų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių metinis biudžeto planas, tikimasi, bus viršytas tik 2 proc., arba 330 mln. eurų, pranešė finansų v...
-
Registrų centras: NT brokerio, mokesčių konsultavimo ir apskaitos veiklas deklaravo šimtai įmonių
Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, keli šimtai Lietuvos įmonių deklaravo vykdomą nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo, apskaitos paslaugų teikėjo veiklą ar apskaitos funkcijos atlikimą, trečiadienį praneš...
-
Tvarius produktus kuriančioms šalies įmonėms ministerija paskirstys 10 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skelbia paskirstysianti 10 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų lėšų tvarius produktus kuriančioms šalies įmonėms. ...
-
Seimo pirmininkas: nauja valdžia sieks efektyviau stebėti ir kontroliuoti kainas
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nauja valdžia sieks efektyviau stebėti maisto ir kitų produktų kainas, skiriant didesnį dėmesį jas reguliuojančių institucijų darbui. ...
-
G. Palucko Vyriausybės programa: progresyvesni mokesčiai, daugiau lėšų gynybai ir keliams
Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti ...
-
S. Skvernelis: 2025-ųjų biudžetas dabar bus keičiamas minimaliai, jo peržiūra – kitąmet
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kadenciją baigiančios Vyriausybės parengtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas dabar bus koreguojamas minimaliai, o jį tikslinti numatoma kitais metais. ...