Tuo metu augintojai problemos nemato ir sako, kad tokių atliekų beveik nebūna.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, kasmet Lietuvoje išmetama daugiau nei 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje – 89 mln. tonų. Siekiant sumažinti jų kiekį, nuo kitų metų reikalavimų neatitinkančius šviežius vaisius ir daržoves bus galima pardavinėti su specialiu prierašu, pavyzdžiui, kad produktas skirtas perdirbti.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigia, kad parduotuvėse maisto atliekų yra labai nedaug – anot jo, daugiausiai jų susikaupia žemės ūkio produktų bei gamybos grandinėse.

„Šis įsakymas gali padėti sumažinti išmetamų maisto atliekų kiekį būtent tose gamybos ir žemės ūkio grandyse, nes iki prekybos tinklų atvažiuoja produktai pagal įstatymus atitinkančius reikalavimus. Vis tiek tai yra greito apyvartumo produktai ir jų neparduodamas kiekis susidaro nedidelis“, – BNS teigė L. Vilimas.

Kiekiai priklauso nuo sezono, būna tokių mėnesių, kaip šių metų vasaris, jis buvo tragiškas, nes buvo netikėtos šalnos Italijoje, Ispanijoje.

Daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės teigimu, ūkininkams daržovių lieka pakankamai daug, tačiau jos yra sunaudojamos.

„Nepasakyčiau, kad jos yra išmetamos, nes tą produkciją yra kaip sunaudoti. Atvažiuoja žmonės ir išsiveža iš ūkio kitoms reikmėms, namuose ir sulčių gamybai, ir gyvūnų, paukščių šėrimui. Ta produkcija, kuri sugedusi, arba pradedanti pūti, ji išvažiuoja į laukus, yra kompostuojama“,– sakė Z. Cironkienė.

„Jeigu prekybos tinklai pageidautų, augintojai ir į juos galėtų tiekti, nes, tarkime, neprekinės morkos yra nuplautos, bet tai žalias galiukas per didelis, tai kažkuri įskilusi, tai kreivai išsišakojus, tai dydis negeras“, – pridūrė ji.

Tuo metu Vilniaus daržovių importo ir eksporto bendrovės „Augma“ laikinoji vadovė Aušra Mockaitė teigia matanti švaistomo maisto problemą, nes dėl griežtos prekybos tinklų kontrolės tenka nemažai išmesti geros kokybės produktų.

„Kiekiai priklauso nuo sezono, būna tokių mėnesių, kaip šių metų vasaris, jis buvo tragiškas, nes buvo netikėtos šalnos Italijoje, Ispanijoje, iš kur vežame žoleles ir salotas tuo laiku (...). Nors atvažiuodavo maksimaliai galima gera kokybė, bet prekė pažeista aplinkos veiksnių, ją natūraliai reikia perrinkinėti, išmesti, tai tokiais mėnesiais tie išmetimai išauga“, – pasakojo A. Mockaitė.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovas spaudai Paulius Stonis teigia, kad vaisių ir daržovių, kurių prekinė išvaizda netinkama, tačiau jie tinkami vartoti, tinklo parduotuvėse kasmet susidaro keliolika tonų.

„Didžiąją dalį jų atiduodame perdirbimo įmonėms, kurios maisto produktus paverčia energijos gamyboje naudojama biomase. Dar dalis atiduodama Lietuvos ūkininkams, kurie sunaudoja šiuos produktus kompostui arba pašarams. Nemaža dalis buvo aukojama ir „Maisto bankui“,–  teigė P. Stonis.

Nuo kitų metų švieži vaisiai ir daržovės, neatitinkantys reikalavimų, galės būti tiekiami prekybininkams  kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai, kurių etiketėje įrašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas.

Dabar specialieji prekybos standartai netaikomi tik turguje ūkininkų parduodamiems vaisiams ir daržovėms.