Rapsų grūdeliai smulkūs

Kai Bernatonyse įsikūrusi žemės ūkio bendrovė paskelbė javapjūtės pradžią, kalbinti pakaunės ūkininkai prisipažino su kombainais į laukus dar neskubantys. Vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų Juozas Staliūnas sakė kol kas pradėjęs kulti tik žieminius rapsus. "Prieš savaitę, kai oras buvo geras, vieną dieną kūlėme rapsus. Paskui pradėjo lyti, ir darbai sustojo. Matyt, kad gero rapsų derliaus neturėsime – grūdeliai smulkūs. Nėra ko norėti – šiemet per žieminių rapsų žydėjimą buvo sausa", – sakė J.Staliūnas.

Pasak ūkininko, žieminių kviečių pasėliai dar žaliuoja – grūdai dar tik vidutinės brandos. Dar bent savaitės reikės jiems subręsti, o jei saulės nebus, ir ilgiau. Ūkininko neįtikina prognozės, kad šiemetis grūdinių kultūrų derlius būsiąs geras.

"Prisiminkime: pavasaris buvo vėlyvas, paskui pusantro mėnesio nebuvo lietaus. Kai reikėjo auginti grūdą, augalai skurdo. Dabar lyja – vėl negerai. Stebuklų su šiemečiu derliumi nebus. Jei daug lis, ir grūdų varpos bus ištisai plaunamos lietaus – aukštos kokybės nelaukime. Kaip drabužis dažnai skalbiamas nusiskalbia, taip ir lietus aukštą grūdų kokybę išplauna", – pasak J.Staliūno, lietus, drėgmė sukuria palankias sąlygas plisti varpų fuzariozei, o ši liga taip pat naikina derlių. "Apskritai ar derlius geras, ar blogas, mes galime pasakyti tik tada, kai jis – jau aruode", – apibendrino ūkininkas.

Grūdų augintojai nelaukia ir didelių karščių, mat po jų paprastai prasideda derlių naikinantys škvalai.

Didelių stebuklų nesitiki

Kitas grūdų augintojais garsėjančios Babtų seniūnijos ūkininkas Viktoras Kočkinas, 200 ha žemės auginantis žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, žirnius, sakėsi javapjūtės dar nepradėjęs.

"Šiemet javapjūtę turbūt pradėsiu kiek vėliau. Sunku pasakyti, kada pradėsiu kulti. Į dangų pažiūri – ir planai griūva", – dėl galimybės kulti nebuvo tikras V.Kočkinas.

Pašnekovas taip pat nedrįso prognozuoti, koks būsiąs šiemetis derlius.

"Galbūt derlius bus panašus kaip pernai. Pernai žieminių kviečių kūliau 6 t/ha. Tai nebuvo labai geras derlius, ir šiemet, man atrodo, didelių stebuklų nebus, – užsiminė ūkininkas ir prisipažino nemėgstantis dalytis derliaus prognozėmis, nes paprastai jos būna netikslios. – Kiek metų ūkininkauju, derliaus neatspėju. Į prastai atrodantį lauką įvažiuoji – gerai prikuli, o kitur, atrodo, į gražų lauką įvažiuoji, kur daug vilčių buvo dėta – nuimi prastus, pašarinius. Taip, kad su derliumi – tikra loterija."

Ūkininkas priminė, kad pernai dėl per javapjūtę pylusio lietaus ekstra klasės grūdų buvo prikulta mažai. "Pernai pradėjome kulti – pradėjo lyti, ir grūdų kokybė krito. Vėl pakūlėme – vėl pradėjo lyti ir apie savaitę lijo. Jei bus geri orai – gal ir turėsime ekstra klasės grūdų", – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar tiki su orais susijusiais prietarais, V.Kočkinas sakė pastebėjęs, kad pernai Septynių brolių miegančių taisyklė pasitvirtino: jei liepos 10 d., per Septynis brolius miegančius, lyja, tai lis dar septynias dienas, o jei tas dienas iš tiesų kasdien lyja, tai lis iš viso septynias savaites.

Seniau į tokius prietarus nekreipdavau dėmesio, bet dabar pradėjau tikėti.

"Seniau į tokius prietarus nekreipdavau dėmesio, bet dabar pradėjau tikėti. Pernai tą dieną lijo – ir paskui labai ilgai, galbūt net septynias savaites lijo. O šiemet liepos 10 d. nelijo, taigi, tikiuosi, kad daug nelis", – šyptelėjo ūkininkas.

Derlius bręsta geras

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Vytautas Liakas prisipažino galintis pasakyti tik tai, kaip dabar atrodo grūdai, o ne tai, kokie jie pasieks aruodus.

"Šiuo metu derlius ūkininkų laukuose bręsta labai geras: pasižiūri – net gražu darosi. Miela, kad po nelabai geros žiemos turime gerus pasėlius. Dabar viską diktuoja meteorologinės sąlygos. Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali arba viską sugadinti, arba viską pataisyti – per vieną dieną viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Kol kas orai derlių gadina. Tačiau jie šiemet kviečiams leido užaugti, sąlygos buvo idealios: laistymas, šiluma. Javai gavo tai, ko reikėjo. Orai, kuriuos keikė  žmonės, buvo geri augalams, – skirtumą įvertino mokslininkas. – Tik tiek, kad augalams reikia tam tikrų vidutinių sąlygų. O dabar tai sausra buvo, tai labai daug lietaus...  Iki šiol orai lepino: pakako ir drėgmės, ir šilumos, o dabar lietūs jau gali sugadinti grūdų kokybę. Vėsūs orai uždelsia javapjūtę: pernai daug javų derliaus jau buvo nuimta tokiu laiku, o šiemet dar tik laukų vienetai nupjauti. Vadinasi, nusikels ir rapsų sėja. O jei ūkininkai nepasės rapsų – neturės greitų pajamų."

Agronomas pripažino, kad kai kuriuos grūdų augimo, brendimo procesus ūkininkai šiais laikais gali kontroliuoti. "Tačiau gamta pagrindiniu smuiku groja, o ūkininkas tik prisitaiko prie gamtos ir reguliuoja kai kuriuos procesus. Kad ir kokios naujosios technologijos būtų išrastos, ūkininkas vis tiek turės taikytis prie gamtos sąlygų", – užsiminė V.Liakas.

Dirbamos žemės nemažėja?

Pakaunės ūkininkai šiemet turės nuimti grūdinių kultūrų derlių 44 tūkst. ha. Nors Kauno rajono savivaldybė prisistato kaip nuolat auganti savivaldybė, kur pakeitus kai kurių žemės plotų naudojimo paskirtį, vyksta sparti urbanizuotų teritorijų plėtra, Kauno rajono vicemeras Jonas Gurskas tikino, kad žemės ūkio paskirties žemės plotas rajone išlieka pastovus.

"Tik nedideli žemės ūkio paskirties žemės plotai, pakeitus žemės naudojimo paskirtį, virsta urbanizuotomis teritorijomis. Tačiau tokios transformacijos galimos tik ten, kur tai leidžia daryti Kauno rajono bendrasis planas", – tvirtino J.Gurskas.