- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net ir įsigijęs brangų daiktą, negali būti tikras, kad po savaitės neteks minti parduotuvės slenksčio dėl netikėtai atsiradusių trūkumų. Tačiau ne kiekvienas žino, kad įstatymais numatyta, jog, nepaisant prekės garantinio laikotarpio, pirkėjas dvejus metus gali kreiptis dėl, jo manymu, nekokybiškos prekės.
Į LRT.lt kreipėsi moteris, įsigijusi brangų laikrodį ir jau po keleto dienų nusivylusi jo kokybe. Moters teigimu, parduotuvė patikino, kad defektas greičiausiai atsirado dėl jos pačios kaltės, tad ji nežinanti, kaip elgtis toliau.
„Mano įsigyto brangaus laikrodžio šviesi odinė apyrankė po keleto dienų pajuodo, todėl nunešiau jį atgal į parduotuvę. Pardavėjos teigimu, taip laikrodis gali atrodyti po poros metų, bet ne po keleto dienų, tačiau pardavėja turinti pasitarti su vadovais.
Vėliau susisiekusi telefonu pardavėja pranešė, kad tokia oda gali pajuosti nuo drabužių, vandens, kitų aksesuarų, tad apyrankė keičiama nebus. Tačiau apie tai nebuvau įspėta prieš pirkdama prekę, būčiau net nepirkusi tokio laikrodžio. Dar man buvo pasakyta, kad laikrodis pagal įstatymą nėra grąžinama prekė. Ar tikrai sumokėjusi nemažą sumą už laikrodį, kurio kokybė netenkina, nieko nebegaliu padaryti?“, – laiške klausia moteris.
Gali tekti pasikliauti pardavėjo geranoriškumu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjos Giedrės Nenartavičiūtės teigimu, tinkamos kokybės laikrodžiai yra negrąžintina prekė, todėl gali būti keičiami arba grąžinami tik pardavėjui sutikus.
„Jei vartotojas mano, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti pašalinti daikto trūkumus, pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu. Taip pat pirkėjas gali reikalauti sumažinti prekės kainą ar vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą sumą.
Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jei daikto trūkumus yra mažareikšmis“, – pažymi VVTAT atstovė.
Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, pasak G. Nenartavičiūtės, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie prekę. Kai pirkėjas turi priekaištų dėl prekės kokybės, pareiga įrodyti, kad išsami ir informacija apie prekę buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui.
„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – sako pašnekovė.
Kaip elgtis pirkėjui?
Pasak VVTAT atstovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, pirmiausia vartotojui reikėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą.
„Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi į pardavėją vartotojui nebus pateiktas atsakymas arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkins, vartotojas turės teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo ne teisme tvarka“, – aiškina G. Nenartavičiūtė.
Specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad net jei prekės įsigijimo sutartyje nustatytas trumpesnis nei dvejų metų daikto kokybės garantijos terminas, nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus. Tačiau tokiu atveju pirkėjas turi įrodyti, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.
„Taigi, nepaisant to, kokios trukmės prekės kokybės garantija nustatyta pardavėjo ir ar apskritai pardavėjas suteikia konkretų garantinį terminą parduodamai prekei, pirkėjas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per dvejų metų laikotarpį“, – pabrėžia pašnekovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...