Kai kurios ministerijos, savivalda siūlo plėsti užtvankų griovimo kriterijus

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą.

Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus. Ji siūlo nustatyti, jog ši nuostata nebūtų taikoma tais atvejais, kai statinio savininkui ar valdytojui yra išduotos elektrinės prijungimo sąlygos, leidimas plėtoti elektros gamybą.

„Manytina, kad toks reguliavimas gali pažeisti asmenų, planuojančių vykdyti ar vykdančių energetikos veiklą teisėtus lūkesčius dėl atliktų investicijų atsipirkimo“, – sakoma ministerijos išvadoje.  

Lietuvos savivaldybių asociacija norėtų dar vieno kriterijaus, kada statinys būtų šalinamas – jeigu yra sumontuotas vandens telkinyje, kuris nėra naudojamas rekreacijai ar vietos gyventojų poreikiams tenkinti.  

Finansų ministerija atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis užtvankų priklauso valstybei ir savivaldybėms, tačiau nenumatytas griovimui reikalingų lėšų poreikis.

„Atkreipiame dėmesį, kad projektas, įsigaliosiantis nuo 2024 metų sausio, finansiškai neįvertintas, t. y. nėra aiškus poveikis valstybės ar savivaldybių biudžetams“, – nurodo ministerija.   

Šliuzų, dambų, užtvankų ar jų liekanų, o taip pat slenksčių, vandens pralaidų, keičiančių upės nuolydį ir kitų hidrotechninį statinių, kurie trukdo upių vientisumui, šalinimo tvarką Aplinkos ministerija pasiūlė siekdama greitesnio jų šalinimo. Dabar jos sudarytą kriterijų sąrašas derinamas.   

Ministerija siūlo, kad užtvankos būtų griaunamos, jei neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojamos laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai. Jos būtų griaunamos ir tada, jei rekonstrukcijos išlaidos būtų didesnės už griovimo.

Aplinkos ministro pasirašytas įsakymas dėl jų pašalinimo tvarkos įsigaliotų kitų metų sausį. 

Dabar Lietuvoje yra 1225 užtvankų, prie 96 užtvankų įrengtos hidroelektrinės, o dar 300 užtvankų neregistruotos. Pasak ministerijos, trečdalis tokių užtvankų galimai kelia grėsmę dėl jų nepatenkinamos būklės: dauguma statytos sovietmečiu ir nebeatitinka pradinės funkcijos, o jų išlaikymas daug kainuoja.  

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

>>D

>>D portretas
Ar suvoki,kad esi asilas?

D.

D. portretas
Išgriaus užtvankas, užtvindys kažkieno dirbamas žemes : vėl aplinkui bus pelkynai ir šabakštynai... Gal kam ir ne tik kiemą, o ir visą gyvenamąjį namą palaidos po vandeniu arba padarys neišbrendamais purvynais kelius ir laukus... Ir tegul nejuokina su tom žuvim ir gamtosauga : tiesiog senosioms ES narėms , turinčioms stiprų žemės ūkį, labai reikia atsikratyti naujų ( ir gana sėkmingų) konkurentų, todėl ir sukūrė Briuselio klerkai mitus apie žuvų ir natūralios gamtos "gelbėjimą"... Kaip kadaise pelkėtuose Lietuvos miškuose galą gaudavo kryžiuočiai su kalavijuočiais dėl savo žirgų, amunicijos ir aprangos svorio, taip ir dabar vėl bus nebeišbrendami net pėsčiam lietuvaičiui : užtvankas griauna, melioracijos grioviai seniai užaugo šabakštynais, drenažo vamzdeliai išsivartė,suskilo ar užako... Žodžiu, ateina balanos gadynė "ant Lietuvos"... O užtvankos, tiesą sakant, buvo iki šiolei šioks toks garantas, kad vandens nepritūks "netinkamu laiku"...

O kai

O kai portretas
pritruksime gruntiniu vandenu - kas atsakys uz sia avantiura!?
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių