- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.
„Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė Bronius Miežutavičius.
Kai kuriuose regionuose per parą suvartojamo geriamojo vandens kiekis išaugo iki 50 proc. – bendrovės „Dzūkijos vandenys“ duomenimis, vieną rugpjūčio dieną sunaudota 10,5 tūkst. kubinių metrų vandens, kai birželį ir liepą vidutiniškai reikia 7 tūkst. kubinių metrų.
Pasak B. Miežutavičiaus, Lietuvoje dėl geriamojo vandens trūkumo nereikėtų jaudintis net jo suvartojimui smarkai padidėjus, nes jo šalyje yra beveik keturis kartus daugiau jo atsargų, nei sunaudojama.
„Mūsų galimybės yra gerokai didesnės nei poreikis. Jeigu per metus žmonės sunaudoja 130 mln. kubinių metrų vandens, tai mes galime patiekti beveik keturis kartus daugiau, o išžvalgytų resursų yra beveik penkis kartus daugiau“, – teigė LVTA prezidentas.
Mūsų galimybės yra gerokai didesnės nei poreikis. Jeigu per metus žmonės sunaudoja 130 mln. kubinių metrų vandens, tai mes galime patiekti beveik keturis kartus daugiau.
Anot jo, iš giluminių gręžinių išgautas geriamasis vanduo Lietuvoje yra bene geriausios kokybės visoje Europoje.
„Mes geriame išimtinai gerą požeminį giluminį vandenį, na, gal dar Danijoje yra kažkas panašaus: nei nitratų, nei nitritų, nei bakteriologinės taršos, daug kur nereikia vandens net dezinfekuoti. Visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, tai lengvai mineralizuotas vanduo, niekas Europoje tuo negali pasigirti: lenkai geria iš Vyslos, Ryga – didžiąja dalimi iš Dauguvos, Talinas – iš ežero mieste, o mes – labai gerą, požeminį. Sakome, kad iš čiaupo žmonės nebijotų gerti“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Lietuvoje, pasak jo, geriamasis vanduo sudėtimi ir paruošimo technologija skiriasi tik vakarinėje dalyje bei Klaipėdoje, kur gyventojams tiekiamas Vilhelmo kanalo bei gręžinių vandens mišinys, jame mažiau kalcio junginių.
„Visoje šalyje vanduo lengvai mineralizuotas, šaliname iš esmės tik du komponentus: geležį ir manganą, o šiaurės vakarų, vakarų Lietuvoje šiek tiek fluoro dar yra. Klaipėdoje jo paruošimo technologija šiek tiek kitokia, nei kitur, ten jis filtruojamas iš Vilhelmo kanalo, tai toks kokteilis iš vandenvietės bei gręžinių. Tai tikrai geras vanduo, tik kalcio junginių jame yra mažiau“, – sakė Vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Šalyje geriamojo vandens suvartojama vis daugiau – šiuo metu vienas šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartoja apie 73 litrus.
„Galime vartoti daugiau nesibaimindami nei dėl žalos gamtai, nei jaučiant įtampą, kad vandens pristigs. Nesakau, kad jį reikia švaistyti, bet naudoti daugiau galima“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Dėl karščių ir mažo kritulių kiekio vandens naudojimas šią vasarą apribotas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje ir Italijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų13
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...