- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinioji gegužės savaitė - ypatinga: dėl vyraujančio karščio kai kuriuose rajonuose geriamo vandens poreikis padidėjo du tris kartus, praneša Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA).
Termometro stulpeliui viršijant +30 laipsnių ribą, natūraliai išgeriama daugiau vandens, traukiama arčiau vandens telkinių, vėsinamasi fontanuose; dažniau laistomi gėlynai, veja, daržai ir gatvės, teigiama pranešime. Įprastą dieną gyventojams ir pramonei patiekiama apie 330 tūkst. kubinių metrų vandens, o šiuo metu vandens suvartojimas kai kuriose vietovėse padidėjęs perpus.
Specialistų teigimu, nepaisant svilinančio karščio, vandeniu galima mėgautis drąsiai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, nepažeidžiant gamtinės pusiausvyros, iš gelmių galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per dieną, o šalyje paprastai sunaudojama tik apie 12-14 proc. galimo požeminio vandens kiekio.
Pasak LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus, atsitinka ir taip, kad staigiai padidėjus geriamojo vandens vartojimui kai kur padidėja ir jo drumstumas. Tačiau tai esą laikinas dalykas.
„Magistraliniai vandentiekio tinklai statyti dar sovietmečiu. Jų diametrai už įprastus didesni net porą kartų, todėl esant nedideliam vandens poreikiui ant vamzdžių sienelių ima kauptis drumzlės. Vandens poreikiui augant, padidėja vandens tekėjimo greičiai, todėl drumzlės pakyla ir po kiek laiko jos išplaunamos. Tai - visiškai nepavojinga“, - pranešime teigia B. Miežutavičius.
Šiomis dienomis vanduo vartojamas ne tik gėrimui - ypač padidėjęs daržų, gėlynų bei vejos laistymo poreikis; siekiant sumažinti dulkių kiekį, laistomos ir gatvės. Todėl yra tikimybė, jog kai kuriose kaimo vietovėse ilgainiui gali išsekti vandens telkiniai, padidėti drumstumas.
„Jeigu žinotumėme tikslius gyventojų poreikius, galėtume pristatyti itin didelius kiekius vandens. Teikiame paslaugas įmonėms, renginių organizatoriams ir privatiems asmenims, pristatydami vandenį didelėse tarose, užpildydami išdžiūvusius šulinius. Tas pats taikytina ir gatvių tvarkytojams - reikalingas bendravimas ir problemų nekils“, - pranešime cituojamas LVTA prezidentas.
Dulkių alinami miestiečiai atsigaivinti renkasi ne tik prie vandens telkinių, bet ir prie neseniai įjungtų fontanų bei vandenpylių (vandenpylė arba biuvetė - geriamo vandens kranelis). Fontanų šalyje veikia apie 50, o pavienių vandenpylių yra Vilniuje, Kaune, Alytuje, Jonavoje ir Šiauliuose. Kiek kainuoja tokios iniciatyvos?
„Fontanuose trykštantis vanduo cirkuliuoja uždaru ciklu, todėl jo sąnaudos, priklausomai nuo fontano konstrukcijos ir apimties, nėra didelės. Tuo tarpu vienos vandenpylės vertė - apie 7 tūkst. eurų (be montavimo ir eksploatavimo išlaidų). Šiuo metu „Vilniaus vandenų“ iniciatyva Vilniaus Vingio parke bus pastatytos trys tokios vandenpylės. Juk smagiau gyventi mieste, kur bevaikštinėdamas gali aptikti gėrimui tinkamo vandens šaltinį“, - teigia LVTA vadovas, pridurdamas, kad vandenpylių reikalingumas pajuntamas šiltuoju metu.
Tai, anot pranešimo, ypač aktualu kurortams bei vietovėms, kuriose sezoniškumas - ypač ryškus. Ten reikėtų ne tik vandenpylių, bet ir daugiau viešai prieinamų dušų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?1
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų69
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...