Atėjus dienai X, be maisto atsargų neišsiversime.

„Duonos tikrai, lašiniai, duona – svarbiausia. Ir vanduo“, – sakė gyventoja.

„Rūsyje net vandens turime – nunešėme dėl visa pikto“, – pridūrė kita.

„Kas negenda? Tušonkė, kruopos, makaronai... O ką daugiau?“ – kalbėjo pašnekovas.

Gyventojams savarankiškai užteks maisto tik pirmosioms trims paroms. Toliau atsargas turėtų užtikrinti savivaldybės ir valstybės rezervas – bent jau taip numatyta maisto aprūpinimo plane, parengtame rimtai krizei ar karo atvejui.

LNK stop kadras

„Kodėl tai svarbu, jūs suprantate. Jei rūbus ar kostiumą galima dėvėti metus, du, tris, bet žmogui pavalgyti reikia bent du kartus per dieną. Maistas yra pagrindas“, – sakė žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.  

Statinėse saugomais grūdais per krizę gyventojų nebemaitins. Dar pernai nuspręsta valstybės rezervą keisti ir išplėsti, kad jame būtų tik greitai paruošiamas maistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taupome laiką, mažiname grandines, kad maistas kuo greičiau pasiektų vartotojus“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

„Pavyzdžiui, konservai, makaronai, aliejus, vanduo, kruopos – sąrašas tikrai nemažas“, – pridūrė I. Hofmanas.

LNK stop kadras

Iš kur gauti maisto, pasirinkimai – trys: gamintojai ir perdirbėjai, valstybės rezervas ir prekybininkai. Beje, prekybos tinklai pirmą kartą prisidės prie valstybės rezervo atsargų kaupimo.

„Valstybė nebeperka prekių kaip anksčiau ir nelaiko jų sandėliuose. Reikalingų prekių kiekis būtų pas prekybininkus ir esant poreikiui jas būtų galima panaudoti“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ vadovas Vaidas Lukoševičius.

Kokia kaina valstybė pirks atsargas iš prekybininkų, laikoma paslaptyje.

„Jeigu žiūrėtume į kitų šalių praktiką dėl rezervavimo, tai paprastai – o pas mus gal net pigiau – iki 5 procentų nuo maisto kainos, kurią rezervuojame“, – teigė V. Vitkauskas.

„Visi prekybininkai dalyvauja konkursuose, siūlo savo kainas, rezervavimo mokesčius, o valstybė pagal geriausią pasiūlymą atrenka tiekėjus“, – aiškino V. Lukoševičius.

Taupome laiką, mažiname grandines, kad maistas kuo greičiau pasiektų vartotojus.

Per krizę veiktų bent 125 maisto parduotuvės ir vaistinės, kur gyventojai galėtų įsigyti prekių savo lėšomis. Per dieną maisto turėtų užtekti maždaug pusei šalies gyventojų.

Pasiruošimas jau vyksta. 

„Konkrečiai investuojame į elektros generatorių pirkimą parduotuvėms, patalpų pritaikymą ir mokome savo darbuotojus, kaip elgtis įvairiose situacijose“, – komentavo „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Tačiau yra abejojančių.

„Mes visi galvojame, kaip iš Vilniaus evakuosimės, o vairuotojai į Vilnių veš prekes. Kažkaip nesiderina“, – tvirtino „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Maisto aprūpinimo plane nedalyvaujanti „Norfa“ abejoja, ar parduotuvės galėtų užtikrinti reikiamą prekių kiekį.

„Turėjome nedidelę treniruotę per COVID-19 pandemiją ir karo pradžioje, kai lentynos buvo iššluotos per vieną dieną. Papildymas ėjo dideliais kiekiais, bet mes vis tiek nespėdavome“, – prisiminė D. Dundulis.

„Jei prekyba vyktų įprastai, mes prekių turėtume nuo savaitės iki kelių savaičių“, – įsitikinęs T. Atraškevičius.

LNK stop kadras

Neaišku ir tai, ar prekybininkai apskritai turės iš ko atsivežti prekių. Grūdų perdirbėjai iki šiol apie planą X neinformuoti.

„Toje grandinėje mūsų kaip ir nesimato. Prekybininkai buvo įpareigoti kalbėti su maisto gamintojais, tačiau, kiek žinau, kol kas tokių kalbų nebuvo“, – sakė Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.

„Aišku, komunikacijos visada gali būti daugiau – mes tą suprantame“, – pripažįsta V. Lukoševičius.

Prekybos vietose žadama užtikrinti ir fizinę apsaugą. Tačiau karas Ukrainoje parodė, kad maisto tiekimo grandinės ne visada gali būti apsaugotos – jos dažnai tampa priešo taikiniais arba yra tiesiog išgrobstomos.

„Reiktų atidaryti parduotuvių duris ir leisti pasiimti prekes. Būtų mažiau stiklų“, – įsitikinęs D. Dundulis.

Nacionalinis krizių valdymo centras tikisi, kad maisto atsargos bus sukauptos dar šiemet.