- Lukas Paškevičius / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirminė tokių sienų funkcija buvo atskirti šalia esančius miestus nuo automagistralių, taip pat slopinti automobilių skleidžiamą triukšmą. Nuo šiol tokios sienelės dar ir gamins saulės energiją, gaudys saulės spindulius ir tieks energiją šviečiantiems kelio ženklams. Beje, tokią saulės elektrinę sumontuoti užtrunka vos vieną dieną, o prieš mėnesį toks sprendimas buvo pristatytas ir geležinkelio pervažose. Taigi, panašu, kad ateityje tiek keliaujant traukiniu, tiek keliaujant į pajūrį su automobiliu, gali būti, kad nereikės valstybei taupyti elektros, nes automagistrales apšviesime elektros energija, kuri bus gauta iš saulės modulių.
„SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas plačiau pakomentavo apie tai, kaip veiks saulės moduliai ir kur bus naudojama čia surinkta energija.
– Kas tai per technologija?
– Tai yra pirmoji saulės elektrinė įmontuota šalia greitkelio į garso atitvarus.
– Dažniausiai saulės elektrines matome ant žemės, jos nuožulniai žiūri į saulę, taip pat ir ant stogų. Šios atrodo visai kitaip, nes yra pakreiptos į saulę. Tai nėra įprastas sprendimas?
– Taip, tai novatoriškas būdas išnaudoti infrastruktūrą keliais aspektais. Garso sienelė atlieka keletą funkcijų: apsaugo nuo greitkelio garso šalia gyvenančius gyventojus ir tuo pat metu generuoja elektros energiją. Ir kadangi saulės jėgainė sumontuota vertikaliai, o ne optimaliu kampu į saulę, ji energiją generuoja ryte ir vakare. Kadangi saulės moduliai yra dvipusiai, ji veikia iš abiejų pusių. Tai tiek ryte, tiek vakare, kada elektros energija yra brangiausia rinkoje, sienelės ją generuoja.
– Ar užteks elektros energijos, kad būtų aprūpintas artimiausios gatvės apšvietimas?
– Šis pilotinis projektas yra 20 kilovatų, tai užima apie 50 metrų pačios sienelės. „Via Lietuva“ naudos šią elektros energiją elektroniniams kelio ženklams užmaitinti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu ateityje norėtume apšviesti automagistralę, nes keliaujant vakare automagistralės šviesos dažnai būna išjungtos dėl taupymo. Ar būtų įmanoma ir kiek reikėtų tokių modulių, keliaujant nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kiekvienoje sienelėje įrengti saulės elektrines?
– Šio pilotinio projekto tikslas ir yra parodyti, jog tokia technologija yra įmanoma. Visose esamose sienelėse galima pakeisti užpildus į saulės elektrines arba naujai statomuose iš karto projektuoti ir statyti su saulės jėgaine, skirta kelių apšvietimui ir ne tik. Ši elektros energija ateityje gali būti panaudojama elektromobilių įkrovimui, panaudojant kartu baterijas, sukaupiant per dieną sugeneruotą elektrą, ją naktį galima naudoti arba apšvietimui, arba elektromobilių įkrovimui, įvairiai.
– Ar tarša ir dulkės yra problema? Galbūt sumažėja saulės modulių efektyvumas?
– Ne, kadangi jie sumontuoti vertikaliai. Lietaus Lietuvoje turime nemažai, tai jo pilnai pakanka tam, kad nuplautų saulės modulius ir efektyvumas dėl to nekrenta.
– Sprendimas valstybei, sprendimas verslui kol kas ateityje. Ar galima tikėtis, kad mes savo namų kiemuose, turėdami galbūt ne tokias aukštas tvoras, galėsime taip pat įmontuoti saulės modulius?
– Taip, tai yra vienas iš variantų ir valstybei tai yra išties naudingas dalykas, investuojant į infrastruktūrą, turėti dvigubą naudą, nes kaina pačios senelės yra tiktai 20 proc. didesnė negu tai būtų paprasta sienelė. O ji visą laiką jums generuos elektrą ateinančius 30 metų. Tai yra tikrai didelė nauda valstybei ir valstybės įmonėms, ir visiems gyventojams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...