- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos saugumui svarbių įmonių sąrašą turėtų papildyti energetikos bendroves valdanti "Epso-G" bei "Lietuvos energijos gamyba", "Litgas" ir "Lietuvos dujų tiekimas".
Be to, būtų papildytas ir nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašas, be to, iš anksto nebūtų tikrinami ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių investuotojai, ar jie atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus.
Tai numatyta Ūkio ministerijos parengtame Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projekte, kuris turėtų pakeisti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymą.
Strateginėmis, be jau minėtų, siūloma laikyti "Lietuvos energiją", "Litgrid", "Lesto", "Amber Grid", nacionalinį atominės elektrinės investuotoją, "Lietuvos dujas", suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorių, "Klaipėdos naftą", "Lietuvos geležinkelius".
Šiose įmonėse valstybė privalės išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. akcijų. Jei jas pertvarkant ir atskiriant veiklą, ši dalis sumažėtų iki mažiau nei 50 proc., reikėtų Seimo pritarimo.
Įvardijamos ir 4 nacionaliniam saugumui svarbios bendrovės, kuriose valstybė neturi kontrolės, - "Orlen Lietuva", "Achema", "Teo LT" bei AE projekto įgyvendinimo bendrovė. Trečdalį jų akcijų (valstybės kontroliuojamų ir ne) siekiantys įsigyti investuotojai privalės atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Šis reikalavimas nebūtų taikomas ES investuotojams - Lietuvos, ES valstybių bei Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiai, bendrovės ir kiti juridiniai asmenys, jei jų nekontroliuoja (neturi 25 proc. ar didesnių akcijų paketų) investuotojai š trečiųjų šalių. Lietuvos įmonė, jei jos 25 proc. akcijų priklausytų trečiosios šalies investuotojui, taip pat būtų laikoma užsienio investuotoja.
Iš anksto taip pat nebūtų tikrinamos Pasaulio banko grupės organizacijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, Tarptautinis valiutos fondas.
Strateginės reikšmės įrenginiai būtų "Litgrid" Vilniuje valdomas Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymo centras, Lietuvos elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė, šalies dujų perdavimo sistema bei dujotiekio jungtis su Lenkija, Subačiaus naftos terminalas, taip pat dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų.
Šių įrenginių sąraše taip pat būtų Klaipėdos jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos įrenginiai ir kita infrastruktūra, valstybinės reikšmės automobilių keliai, skrydžių valdymo sistemos, geležinkeliai, polderiai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse.
Nacionaliniam saugumui svarbių įmonių grupėje bus Ignalinos atominė elektrinė, Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos naftos produktų agentūra, "Oro navigacija", Vidaus vandens kelių direkcija, įmonės Lietuvos oro uostai ir Šiaulių oro uostas. Šios įmonės galės būti reorganizuotos, pertvarkytos ar likviduotos, tik pritarus Seimui.
Bendrus interesus atitinkančias paslaugas teikiančių bendrovių grupėje būtų "Jonavos grūdai", Lietuvos radijo ir televizijos centras, Giraitės ginkluotės gamykla, "Lietuvos paštas", "Detonas", dalis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų įmonių, valstybinės reikšmės automobilių kelius valdančios valstybės įmonės.
Vyriausybė taip pat galės nustatyti apsaugos zonas, kuriose galėtų veikti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas. Apsaugos zonos galės būti nustatytos ir oro uostams, nors jie ir nėra įtraukti į valstybei svarbių objektų sąrašą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos rajono ūkyje fiksuotas trečias šiemet afrikinio kiaulių maro židinys
Trečiadienį patvirtintas trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...
-
A. Izgorodinas: bankrotų maitinimo versle daugės6
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. ...
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą5
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?15
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...