Socialiai orientuotas

Dalis politikų 2025-ųjų valstybės biudžeto projektą praminė bomba kitai valdžiai – esą jame numatytas trumpalaikės politinės naudos siekimas, permetant didžiulę naštą ateities kartoms. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kitų metų biudžetą vadina išties dosniu. „Akcentuočiau, kad, nepaisant visų epitetų, kuriais svaidosi opozicija, vis dėlto jie yra taikomi ir dėl to, kad opozicija nelabai ką galės pakeisti, nes biudžetas tikrai yra labai dosnus“, – teigia ji.

Ekonomistės vertinimu, kitų metų biudžetas orientuotas į gana agresyvų pajamų didinimą. „Toliau žymiais tempais bus keliami atlyginimai sveikatos apsaugos srityje, švietimo sektoriuje nuo rugsėjo net 8 proc. specialistams bus keliami atlyginimai, reikšmingai, daugiau kaip 12 proc., jie kils žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams, pensijos kils 12 proc., tai yra tikrai gerokai sparčiau, negu prognozuojama, kad didės kitų metų vidutinis darbo užmokestis“, – dėsto I. Genytė-Pikčienė.

„Tai iš tikrųjų yra labai dosnūs rodikliai, kurie programuoja kitų metų ir tam tikras makroekonomines kategorijas. Tikriausiai vidutinis darbo užmokestis vien dėl šių sprendimų kils gerokai sparčiau, negu prognozuoja Finansų ministerija“, – numato I. Genytė-Pikčienė

„Žinoma, kaip ekonomistai, mes aiškiai matome, kad valdžios sektoriaus išlaidos kyla gerokai sparčiau nei pajamos ir gerokai sparčiau negu kitų metų prognozuojamas nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP). Tai iš pirminio vertinimo taško atrodytų tikrai labai skatinančiai, toks biudžetas būtų vadinamas fiskalinės ekspansijos biudžetu, nes jo deficitas jau siekia 3 proc. planuojamo BVP ir tai rodo, kad yra visiškai prisiliesta prie Europos Komisijos (EK) nustatytos raudonos fiskalinės drausmės linijos“, – akcentuoja ji.

Tačiau ekonomistė pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika yra gerame kelyje, šalies augimas regiono kontekste išsiskiria: „Matome, kad Estijoje tebesitęsia recesija, Latvijoje taip pat ekonomika stagnuoja ir tokios energijos kaip mūsų šalis tikrai nedemonstruoja. Tad tokia fiskalinė paspirtis bus naudinga augimui ir atitinkamai iš ekonomikos augimo galima tikėtis ir didesnių pajamų į biudžetą.“

Nebuvo užmirštos ir investicijos. „Vien tai, kiek kitais metais sulauksime ES struktūrinių fondų paramos, RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė) fondų lėšų, bus tikrai reikšminga pinigų injekcija. Kaip žinome, į investicijas atkeliaujantys pinigai ekonomikos augimui gerokai naudingesni, nes jie ekonomikoje nukeliauja gerokai ilgesnį kelią. Čia kitąmet stebėsime, matyt, ekonomikos paspirtį per investicijų kanalą“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Pokyčiai: I. Genytė-Pikčienė primena, kad, praradus fiskalinį drausmingumą, skolinimasis tarptautinėse rinkose Lietuvai taptų brangesnis. / D. Labučio / BNS nuotr.

Pavojai ir efektyvumo stoka

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas (LLRI) Ernestas Einoris pirmiausia išskiria, kad valstybės biudžetas turėtų atitikti deklaruojamus prioritetus ir užtikrinti efektyvų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą. Jo vertinimu, ateinančių metų biudžetas nesubalansuotas. „Vaiko pinigai ir socialinės išmokos nedirbantiems didinamos rekordiniu tempu – 26 proc., o deklaruojamiems prioritetams – gynybai ir švietimui – daug lėčiau. Pirmą kartą per keletą metų nedidinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, skatinantis žmones įsilieti į darbo rinką“, – sako E. Einoris.

„Ketvirtadaliu didinamos socialinės išmokos nedirbantiems gali dar labiau sumažinti paskatas likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti, aštrinti darbuotojų trūkumo problemą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, jau dabar Lietuva yra vienintelė šalis narė, kurioje, įsidarbinus ir praradus įvairių išmokų, realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti. Tokia socialinė politika skatina žmones iškristi iš darbo rinkos ir tuština valstybės biudžetą. Ketvirčiu didinamos pašalpos šią problemą dar labiau paaštrins“, – aiškina ekspertas.

Mokesčių reforma, kuri galėjo būti šiokiu tokiu bandymu padidinti mūsų pajamas, neįvyko dėl to paties nesutarimo, o pinigai, kaip ir energija, atsiranda ne iš niekur.

Jo teigimu, pats didžiausias pateikto biudžeto trūkumas – neskiriama dėmesio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo efektyvumui. „Nueinanti Vyriausybė pirmą kartą rengė biudžetą ne vieniems, o trejiems metams – tai unikali galimybė sukurti prielaidas atsisakyti perteklinių administracinių paslaugų ir besidubliuojančių funkcijų. Šiuo laikotarpiu dėl geopolitinės situacijos įmonėms ir toliau patiriant neapibrėžtumą, ieškant tvarių finansavimo šaltinių krašto saugumui didinti tai itin svarbu. Suprojektuojant nuosaikesnį valstybės aparato išlaidų didinimą 2026–2027 m., ateinanti Vyriausybė būtų priversta imtis viešojo sektoriaus optimizacijos, taip sukurdama finansinių šaltinių tikriesiems prioritetams finansuoti nedidinant mokesčių. Vis dėlto biudžeto projekte spaudimas optimizuotis nesukurtas, nes finansavimą įvairioms įstaigoms siūloma sparčiai didinti ir tolimesniais metais“, – sako E. Einoris.

Anot jo, svarbiausia biudžeto projekto korekcija, kurios turėtų imtis Seimo nariai, yra sukurti finansines prielaidas valstybės valdoms sutvarkyti: optimizuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių, užtikrinti, kad įstatymai nedidintų neapibrėžtumo įmonėms ir gyventojams, kad investuoti į gerovės kūrimą būtų paprasta ir greita. Išlaidas socialinėms išmokoms ir viešajam administravimui derėtų didinti žymiai mažesniu tempu ir susitelkti į prioritetines sritis, teigia ekonomistas.

Spragos: E. Einoris atkreipia dėmesį, kad vaiko pinigai ir socialinės išmokos nedirbantiems didinamos rekordiniu tempu – 26 proc., o deklaruojamiems prioritetams – gynybai ir švietimui – daug lėčiau. / LLRI nuotr.

Susitelkimas ir gynyba

Su E. Einoriu iš esmės sutinka ir I. Genytė-Pikčienė: „Žvelgiant į ateitį, reikia galvoti, kaip padaryti, kad mūsų valdžios sektoriaus išlaidos būtų racionalios, taiklios ir šiuo metu, aišku, kai valdžios keičiasi, labai tikėtis didesnio racionalumo ir taiklumo neišeina, bet ateityje šis tikslas bus labai svarbus.“

„Tai kol kas labai kontrastuoja su visais rinkiminiais pažadais, retorika, bet labai tikėkimės, kad atėjusi dirbti Vyriausybė supras savo vaidmens svarbą būtent mūsų ekonomikos raidos ir geopolitinės raidos momentu ir atitinkamai atsitrauks nuo savo pravalgyti skirtų manos iš dangaus dalijimo pažadų. Iš tikrųjų šiuo metu aplinkybės, kurias diktuoja geopolitinis kontekstas, ekonominės transformacijos keliami iššūkiai, verčia labai atidžiai rūpintis viešojo sektoriaus tvarumu ir efektyvumu“, – teigia ekonomistė.

„Netgi besidairydami į kaimynines valstybes matome, kokia retorika yra iš Latvijos premjerės lūpų, kad gyvename kriziniais laikais, dėl to reikia krizinių priemonių, ir atitinkamai buvo duotas pažadas sumažinti valdžios sektoriaus administravimo išlaidas 1 mlrd. eurų. Estijoje irgi matome, kad, nepaisant ekonomikos nuosmukio, ji imasi didinti mokesčius, nepatrauklių ir nepopuliarių sprendimų, nes reikia sutelkti daugiau finansų gynybos poreikiams, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė. – Iš tikrųjų labai norėtųsi, kad ir Lietuva vertintų valdžios sektoriaus išlaidas, jas planuotų labai labai atidžiai ir mokesčių mokėtojų pinigus naudotų labai taikliai, nes, viena vertus, prioritetai yra degantys, antra vertus, gyvename nebe nulinių palūkanų normų aplinkoje ir finansų rinkų dėmesys yra tikrai paaštrintas. Jeigu pradėsime fiskaline prasme elgtis nebeatsakingai ir išlaidauti neadekvačiai, nepagrįstai, natūralu, kad skolinimasis tarptautinėse rinkose mums bus brangesnis.“

Vis dėlto ekonomistė primena, kad visos ES kontekste Lietuvos skola yra viena mažiausių. Nepaisant pandemijos, energetikos krizės, karo keliamų grėsmių, šaliai pavyko fiskaline prasme drausmingai išnaviguoti per išbandymus ir valstybės skola pastaraisiais metais nedidėjo. Tai, ekspertės teigimu, suteikia erdvės manevrui dabar, kai gynyba yra akivaizdus prioritetas.

„Šiam tikslui vienareikšmiškai erdvės taupyti tikrai nėra, nes laikas, per kurį turime pasiekti visus užsibrėžtus atgrasymo tikslus, yra ribotas, o stebint, kiek pastangų šitam tikslui deda Lenkija arba Estija ir kokį lygį yra pasiekusi Suomija, mes esame besivejančių gretose ir tas tempas tikrai nepakankamas. Ambicijos turėtų būti gerokai didesnės ir išvystytas tempas gerokai spartesnis. Tai, kas suplanuota, nepakankama, reikėtų gerokai daugiau, bet čia, matyt, jau tikrai reikės labiau atverti duris skolinimuisi ir atitinkamai tam irgi reikės politinės valios“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Prognozė: R. Krušinskas neabejoja, kad apie tuos pačius valstybės skaudulius bus kalbama ir svarstant 2026-ųjų, 2027-ųjų ir kitų metų biudžetus. / KTU nuotr.

Tęstinės politikos atspindys

Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko, analizuojant biudžetą pirmiausia reikėtų suprasti, kad tai yra tam tikros tęstinės politikos atspindys ir tokio biudžeto iš valdančiųjų buvo galima tikėtis. Tačiau yra kita medalio pusė, kuri susijusi su kritika. „Manau, kad rinkimai dar nesibaigė ir rinkimų antras turas gali padaryti smarkią įtaką galutiniam rezultatui, įskaitant koalicijų kūrimą, todėl kritikavimas iš opozicijos pusės yra natūralus procesas, tokia yra jos funkcija“, – sako R. Krušinskas.

„Jau ilgą laiką Lietuvoje galime kalbėti apie tas pačias įsisenėjusias problemas, tokias kaip sveikatos apsaugos sistemos, švietimo sistemos nepakankamas finansavimas, mažos pensijos, ir ne apie jų augimą ir augimo tempą kalbu, o valdantieji akcentavo, kad augimo tempas yra spartus ir tas lyg ir turėtų nuslopinti priešiškumą […] Įsisenėjusios problemos visą laiką gali pasitarnauti opozicijai, bandant pasakyti, kad reikia mokytojams daugiau, medikams reikia daugiau, be abejo, ir keliams reikia daugiau, nes mūsų keliai – prastos būklės“, – dėsto KTU profesorius.

Stebint, kiek pastangų gynybai deda Lenkija arba Estija ir kokį lygį yra pasiekusi Suomija, esame besivejančių gretose ir tas tempas tikrai nepakankamas.

Jis nė kiek neabejoja, kad apie tuos pačius valstybės skaudulius bus kalbama ir svarstant 2026-ųjų, 2027-ųjų ir kitų metų biudžetus, nes minimos problemos neišsispręs. „Apibendrinant tuos abu aspektus, aš manau, kad biudžetas, kaip ir buvo galima tikėtis, atspindi prioritetą gynybai, atspindi dėmesį mažiausias pajamas gaunantiems. Iš tiesų, kalbant apie bendrą ekonominę situaciją aplinkoje, turiu omenyje ES, kas vyksta valstybėse, kurios yra mūsų pagrindinės prekybos partnerės, nėra ramybės dėl stabilumo ekonomikoje ir dėl spartesnio ekonomikos atsigavimo, nors to mes vis tikimės ir apie tai kalbamės“, – išskiria R. Krušinskas.

Todėl net ir minimalios mėnesinės algos (MMA), pensijų didinimas taip pat guls ant verslo, pramonės pečių ir tai sektoriui kelia nerimą. Tačiau atsigręžus į panacėja pasirodyti galintį skolinimąsi apima ne ką mažesnis nerimas. „Apskritai, žiūrint į biudžetą, kuris yra beveik 18 mlrd. eurų pajamų ir daugiau kaip 23 mlrd. eurų išlaidų, yra labai neramus signalas, nes 5 mlrd. eurų skirtumas yra didelis procentinis dydis, parodantis, kiek mes daugiau išleidžiame, negu uždirbame. Gynybai prioritetas yra neabejotinas, bet, žiūrint iš ekonominės pusės į skaičius, auga valstybės skola […] Ilgainiui turėsime kalbėtis, kad dalis mūsų uždirbamų pajamų bus skiriama jai aptarnauti“, – teigia ekonomistas.

„Neturėtume siekti pasivyti kokią nors labiau prasiskolinusią valstybę su tuo pačiu santykiu tarp skolos ir BVP. Kaip tik turėtume kalbėti, kaip efektyviai naudoti pinigus ir kaip ieškoti pajamų investuojant į tam tikrus sektorius, o švietimas ir sveikatos apsauga taip pat yra ekonomikai labai svarbūs sektoriai. Kaip į juos investuojant tikėtis nepravalgyti pinigų, bet kurti didesnę pridėtinę vertę? Šitos problemos giluminis supratimas ir deda pagrindą pridėtinei vertei augti, o ne tik pinigams išleisti“, – pabrėžia R. Krušinskas.

Šis biudžetas galėjo atrodyti kitaip dėl mokestinių pokyčių. „Galėtume galvoti, kad jeigu pelno mokestis būtų daugiau padidintas, turėtume daugiau pajamų. Jeigu kalbėtume apie PVM padidinimą 1 proc., būtų daugiau galimybių, iš kur padidėjusias išlaidas finansuoti. Tačiau čia yra bendras situacijos supratimas, pavyzdžiui, padidėjus pajamoms, pas mus atsiranda ne 18 mlrd., o 19 mlrd. arba 20 mlrd. eurų. Ar tai reiškia, kad dabartinė spraga, esanti tarp pajamų ir išlaidų, yra siekiamybė? Kitaip tariant, galima juk, uždirbant 20 mlrd. eurų, išleisti 23 mlrd. eurų ir galima, norint palaikyti tą spragą, uždirbant 20 mlrd. eurų, išleisti 25 mlrd. eurų“, – aiškina R. Krušinskas.

Gali būti dar ir taip, kad, planuojant didesnes pajamas, verslo subjektams uždėjus didesnę pelno mokesčio prievolę, pinigų daugiau uždirbti nepavyks dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos: „Pelno mokestis yra toks dalykas: yra pelno – yra mokestis ir yra surinkimas, nėra pelno – surinkimas mažesnis.“

„Mokesčių reforma, kuri galėjo būti šiokiu tokiu pabandymu padidinti mūsų pajamas, neįvyko dėl to paties nesutarimo, o pinigai, kaip ir energija, atsiranda ne iš niekur, kaip kažkam atrodo. Pinigus reikia uždirbti ir tuomet galima juos panaudoti. Tikriausiai bet kuriems valdantiesiems reikia dar kartą pergalvoti dėl valstybės išlaidų efektyvumo. Tai yra tikrai ne vienos kadencijos klausimas. Šeimininkiškumo norėtųsi tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos“, – pabrėžia KTU ekonomistas.