- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl dauguma Lietuvos bankų nekeičia Škotijos svarų?
Škotijos svaras yra sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigoja ne visi prekybininkai ar bankai. Todėl išsikeisti grynuosius Škotijos svarus Lietuvoje yra sudėtinga. Taip sako DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
Škotijos svaras yra sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigoja ne visi prekybininkai ar bankai. Todėl išsikeisti grynuosius Škotijos svarus Lietuvoje yra sudėtinga. Taip sako DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas.
LRT.lt portalo skaitytoja Indrė kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti, kodėl negali pasikeisti parsivežtų Škotijos svarų. Dauguma bankų tokios valiutos savo keičiamų sąraše neturi, nors, pasak skaitytojos, tai yra lygiaverčiai pinigai D. Britanijos svarams.
„Jungtinės Karalystės svaro kursą nustato Anglijos centrinis bankas. Škotijos svarai yra leidžiami iš Škotijos banko pagal atskirą susitarimą ir turi būti padengti Jungtinės Karalystės svarais sterlingais santykiu 1:1. Atitinkamai tokiu santykiu jie ir keičiami“, – aiškina DNB banko atstovas spaudai A. Vilkancas.
Jo teigimu, atsiskaitymas Škotijos svaru išlieka sudėtingas. Tai yra sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigoja ne visi prekybininkai ar bankai, o tik jų dalis, kurių dauguma – Škotijos.
„Natūralu, kad tai lemia ir jos likvidumą, t.y. galimybę bet kur ir bet kada pasikeisti, todėl jis retai keičiamas ir Lietuvoje, o jei keičiamas, tai kainų skirtumas tarp valiutos supirkimo ir pardavimo kainos būna nemažas“, – teigia A. Vilkancas.
Banko atstovas rekomenduoją šią valiutą pasikeisti į kitą, plačiau keičiamą, pvz., eurą ar dolerį, dar iki grįžtant į Lietuvą. Anot A. Vilkanco, Lietuvos banko užsienio valiutų sąraše Škotijos svaro taip pat nėra.
Banko atstovas pažymi, jog kalbama tik apie grynųjų pinigų keitimą individualiems asmenims. „Tačiau, jei kalbame apie įmones, dirbančias su įvairiomis valiutomis, galimybė pasikeisti elektroniniais pervedimais ir pinigais tikrai yra. Tai – dviejų pusių susitarimas“, – teigia atstovas spaudai.
Lietuvos bankas (LB) komentuoti komercinių bankų veiklą atsisakė. Pasak LB atstovo, tai kiekvieno banko reikalas – keisti Škotijos svarą ar ne, tačiau pagrindinė priežastis yra ta, kad keisti šią valiutą bankams tiesiog neapsimoka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
„Betsafe-LKL“ rungtynės: ...
-
Tradicinė bendruomenės šven...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metuSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasiSekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainasDėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruoštiSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programosRengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentasPasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasteriusKrašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumąReikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...
-
Nebijo rizikuoti žmonių sveikata? Šiomis prekėmis drįsta prekiauti tik vienas tinklasPrekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais parduotuvės gali jau beveik metus. Įstatymo pataisos tai leidžia, Veterinarijos tarnyba taip pat neprieštarauja, tačiau tokią galimybę pirkėjams kol kas siūlo tik ...