- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl kai kurios prekės pigesnės užsienyje, LNK reportaže pasakojo Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto docentas.
– Taip, kainos skiriasi ir tam turime visą krūvą priežasčių. Pirma iš jų – tai rinkos dydis. Tiekėjai dažnai atstovauja vienai nacionalinei valstybei, o ne jų grupei. Jei atstovaujama tikrai didelė rinka, tokia kaip Vokietija, tai iš prekių gamintojo gaunami labai geri kainos pasiūlymai. Pats gamintojas pasiūlo prekę mažesne kaina, o mažesnės rinkos, tokios kaip Lietuva, atitinkamai iš tiekėjų ar gamintojų tokių gerų pasiūlymų nesulaukia. Lietuvos rinkos mažumas, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, nulemia, kad čia esantys pardavėjai bus gerokai prastesnėse startinėse pozicijose.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet žmonės galėtų bandyti siųstis iš kitų parduotuvių į Lietuvą, bet tada kainuos siuntimas. Tai išeities nėra?
Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.
– Galime paimti prekę ir pirktis ją Vakaruose, atsigabenti, bet išleisi daugmaž tą pačią sumą. Kyla klausimas, ar siųstis paštu ar pirkti vietoje. Rinka labai svarbi, 2,8 mln. rinka čia, kažkada buvo 3,5 mln. Perspektyvos ganėtinai prastos ir niūrios. Kalbant apie galimybes užsidirbti šioje rinkoje, jos prastos.
– Žmonės pastebi, kad Vokietijoje ta pati prekė kainuoja mažiau negu Lietuvoje. Ta pati prekė, tas pats tinklas.
– Kainodara, kuri taikoma tokiose globaliose korporacijose, dažnai yra specifinė. Greičiausiai nekurs vienos strategijos kainodaros Lietuvai, kitos Vengrijai, trečios Austrijai, o taikys ją vieną ir tokią pačią.
Įvertinant, kiek ta prekė turėtų kainuoti Lietuvoje, atsižvelgiama, kiek kainuoja konkurentų prekė. Jei konkurentų prekės kainos dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje automatiškai aukštesnės, tai jie taiko 80 proc. nuo konkurentų kainos ir už savo prekę čia paprašys daugiau, kaip ir Vokietijoj. Bet kadangi Vokietijoj prekės pigesnės, tai ir konkurentų prekės pigios. O kadangi konkurentų prekės Lietuvoje brangios, tai ir kitų tinklų prekių kaina kyla.
– Mūsų rinka per maža ir nėra konkurencijos?
– Supraskime tokį dalyką, kad Vokietijoje prekinių ženklų atstovai gali geriau užsidirbti negu Lietuvoj, tik dėl to, kad tiekėjas jiems prekę pateikia už žemesnę kainą. Pas mus, norint užsidirbti, esi priverstas prašyti aukštesnės kainos. Kitas, trečias be galo svarbus dalykas – prekybinis plotas.
Jei pažiūrėtume, kiek tenka vienam gyventojui kvadratinių metrų Lietuvoj prekybinio ploto, kiek tenka Vokietijoj ar Italijoj, pamatytume, kad Lietuvoje beveik du kartus daugiau prekybinio ploto, kuris tenka vienam gyventojui, nei Vokietijoje ir pusantro karto daugiau nei Italijoje. Pas mus labai išplėtoti ir labai arti esantys prekybos tinklai. Plotas tiesiog milžiniškas. Atitinkamai Vokietijoje parduodami tą patį prekių kiekį, pas juos vienam ploto vienetui tenka du kartus didesni pardavimai negu Lietuvoje, nes prekybinio ploto beveik perpus mažiau. Pas mus jo dvigubai daugiau, todėl fiksuoti kainų kaštai, susiję su patalpų išlaikymu, nuoma, pas mus šitie kaštai aukštesni. Visa tai susideda į galutinę prekės kainą. Turime labai išplėtotus prekybos tinklus, suteikiamas patogumas. Nereikia niekur vykti, viską galima rasti gana arti, bet už tai susimoki.
– Ką galima padaryti, kad kainos būtų mažesnės?
– Jei kalbėtume apie tai, ar papildomas gyventojų prieaugis iš karto pakeistų kainodarą, ne. Iš karto kainodaros nepakeis. Tai jau nusistovėjęs dalykas, gal palaipsniui kainos lėčiau kils. Žiūrint, kaip pasikeitė Lietuvos ir Europos kainos, lyginant priešpandeminį laikotarpį, Lietuvoje 11 proc. prieaugis, Europoje apie 5 proc. Įsivaizduokime, kad mūsų gyventojų skaičius išauga 300 tūkst. Tai inertiškas dalykas ir kainos iš karto dėl to nepasikeis. Bet per laiko tarpą pokytis būtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelio pozicija: kai suteiki monopolį ar išskirtinę teisę, tada vis tiek susimoka vartotojai1
Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti sustabdytas, priklausomai nuo jo ekonominės naudos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad ...
-
Seime – sunkus klausimas: ar atsiras priedas prie atlyginimų parlamentarams?1
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mato poreikį peržiūrėti parlamentinių lėšų paskirtį. Todėl, pasak jo, šį klausimą ketinama svarstyti Seimo valdyboje. ...
-
Skvernelis apie pensijų kaupimą: laikas pokyčiams, žmonės to laukia1
Lietuvos bankui (LB) siūlant į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti ir darbdavius, Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako, kad dėl to darbdaviai ir darbuotojai galėtų tartis kolektyvinėse sutartyse, kurių privačiame sektoriuje dar sudaroma mažai....
-
Vyriausybėje – „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbūs pakeitimai
Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą dideliems investuotojams dar dvejiems metams pratęsti investicijų, naujų darbo vietų sukūrimo ir darbo užmokesčio įsipareigojimų terminus. ...
-
Seimo komitetas su institucijomis bei žvalgyba aptars kritinės infrastruktūros jūroje apsaugą
Pernai galimų diversijų metu nutraukus povandeninę elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos, o Švedijos teritoriniuose vandenyse pažeidus du telekomunikacijų kabelius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su institu...
-
Vyriausybės komisija artėjant išėjimui iš BRELL aptars kritinės infrastruktūros apsaugą
Artėjant vasario pradžioje numatytam Baltijos šalių pasitraukimui iš bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija (BRELL) bei tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį apta...
-
Ruginienė: darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą ir valstybinis fondas – svarstytini4
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) siūlymai į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, taip pat steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytini. ...
-
Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijoje, ją žada parduoti3
Bendrovės „Amalva group“ valdoma vėdinimo įrangos gamintoja „Komfovent“ vis dar turi gamyklą Rusijos mieste Riazanėje, tačiau tikina, kad jau sutarta dėl jos pardavimo, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...