LVK atkreipė dėmesį į narkotikų, alkoholio ir ypač tabako sukeliamos žalos mažinimą, kaip svarbią dedamąją, siekiant holistiškai spręsti Lietuvos demografines ir visuomenės sveikatos problemas.

„Lietuvos verslui rūpi visuomenės sveikata, nes tik sveiki žmonės yra ir valstybės, ir ekonomikos pagrindas. Darbuotojų sveikata – viso verslo prioritetas. Mažas dėmesys sveikatai ir sveikam gyvenimo būdui, žalingi įpročiai bei jų prevencijos stoka prisideda prie mažesnio žmonių darbingumo. Todėl turi būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant gerinti žmonių sveikatą, ypač kai šioje srityje turime daug ką nuveikti“, – sako LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimais, Lietuva vis dar pirmauja pagal potencialiai prarastų gyvenimo metų rodiklį, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Lietuvoje su gyvenimo būdu susiję veiksniai lemia daugiau nei pusę visų mirčių, o rūkymo sukeltos ligos pareikalauja apie 6 tūkst. gyvybių kasmet.

Į žalos mažinimo politikos įgyvendinimo svarbą Europos Sąjungos šalyse atkreipia dėmesį ir Europos Parlamentas, kuris jau kitą savaitę balsuos dėl Specialaus komiteto parengtos kovos su vėžiu ataskaitos. Joje nutukimą, alkoholio vartojimą ir rūkymą komitetas įvardino kaip vienus svarbiausių vėžinių susirgimų paplitimo veiksnių. Ataskaitoje akcentuojama mokslu grindžiamos politikos svarba bei būtinybė visoje Europoje pasitelkti visapusiškas priemones, kuriomis siekiama rizikos veiksnių daromos žalos pašalinimo arba mažinimo.

Pasak E. Radišauskienės, stebina, kad tabako žalos mažinimas nėra įtrauktas į Lietuvos nacionalinę darbotvarkę, nors jis buvo minimas ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, ir koalicinių partijų programose.

Konfederacija savo rašte atkreipė dėmesį į pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų bei siūlo šalies institucijoms rengiant darbotvarkę įvertinti šių šalių patirtį ir mokslinius tyrimus, o į derinimo procesą įtraukti Lietuvos gydytojus ir mokslininkus. Įvairias tabako žalos mažinimo priemones praktikoje taiko Jungtinė Karalystė, Norvegija, Graikija, Vokietija, Čekija, Naujoji Zelandija ir kitos valstybės.

LVK pažymi, kad priimta strategine darbotvarke ketinama vadovautis iki 2035 metų. Jeigu į darbotvarkę nebus įtrauktos konkrečios priemonės, 13-ai metų vadovausimės atgyvenusiu požiūriu į tabako keliamos žalos prevenciją ir visuomenės sveikatos stiprinimą.

„Manome, kad reikėtų tiek įsivertinti dabartinius tyrimus, tiek žiūrėti į ateitį. Nežinia, kokių išvadų mokslas prieis po dar penkerių metų, tačiau valstybė turi tai sekti ir į tai atsižvelgti. Mokslas yra procesas, todėl ir Lietuvos priemonės turi būti aktualios, o ne nurašytos nuo anksčiau galiojusios 10 metų programos“, – teigia E. Radišauskienė.

Minėtų demografinių ir visuomenės sveikatos iššūkių kontekste, LVK pasigenda šiuolaikinio požiūrio į kenkiančių veiksnių sukeliamos žalos prevenciją bei platesnių diskusijų su visuomene ir darbdavių atstovais.