- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriems šalies vežėjams bandant atsiskaityti už važiavimą Rusijos automobilių keliais rusiškoje „Platon“ sistemoje Lietuvos bankai stabdo pavedimus dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų. Dėl to dalis vežėjų negali susimokėti už važiavimą Rusijos keliais.
Bendrovės „Refta“ vadovas Arūnas Grigaliūnas, patekęs į šią situaciją, Eltai teigė, kad bankas jiems pranešė, jog mokėjimai už naudojimąsi Rusijos keliais nebus vykdomi.
„Nustebino SEB bankas. Prieš mėnesį prašė pateikti dokumentus, kam čia pavedimai daromi, tai pateikėme visus dokumentus, kad čia kelių mokestis, sutartį dėl mūsų aptarnavimo, o dabar mėnuo praėjo ir oficialiai įteikė raštą, kad mokesčiai nebus praleidžiami“, – teigė A. Grigaliūnas.
Anot jo, įmonės vairuotojai kol kas važinėja Rusijoje už anksčiau į kelių mokesčio sistemą pervestomis lėšomis.
„Kol dar depozitą turime padėję, dar jie (vilkikai – ELTA) važiuoja, bet dabar konsultuojamės su visais, nes 25 metus važiuojame į Rusiją. Čia valstybinį kelių mokestį reikia sumokėti, tai nesuprantu, kas dedasi. Jie (bankas – ELTA) pareiškė, kad ne (nevykdys pavedimų – ELTA). Dabar konsultuojamės, ieškome, kaip toliau spręsti šią problemą. Kol kas nežinomybėje“, – Eltai teigė bendrovės vadovas.
Verslo negalime sustabdyti, reikia ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, kol kas atsakymo neturime.
„Verslo negalime sustabdyti, reikia ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, kol kas atsakymo neturime“, – pridūrė jis.
Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius teigė, kad kol kas dar žinoma nedaug įmonių, kurios pateko į tokią situaciją, tačiau tokių gali greitai būti ir daugiau.
„Kol kas įmonių nedaug, bet yra signalas, oficialūs atsakymai, kad tų pavedimų nevykdys, tai mums kelia nerimą. Tai yra jau realus faktas, bet kažkokių sprendimų iki šiol nėra buvę. Į asociaciją net ir ne visada mūsų vežėjai kreipiasi, ieško kitokių būdų susitvarkyti ir be asociacijos pagalbos, bet šiandien turime įrodymų, kad jau yra tokie sprendimai. Gavome iš konkrečių bankų atsakymus, kad jie tokių pervedimų nevykdys“, – Eltai sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.
Jis teigė numanąs, kad mokėjimai stabdomi dėl Rusijos oligarcho Igorio Rotenbergo, turinčio akcijų bendrovėje „RT-Invest Transport System“, kuri operuoja Rusijos kelių mokesčio sistemą. Pastarasis rusų milijardierius žinomas kaip artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugas.
„Jeigu mums rašoma, kad tai yra banko vidaus politikos dalis, kad tai susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo reikalavimais, tai aš suprantu, kad tai susieta su kažkokiomis sankcijomis. Galiu numanyti, kad taip yra dėl to, jog tos įmonės vienas akcininkų yra oligarchas Igoris Rotenbergas.
Esminis dalykas, kad tai yra valstybinė sistema, Rusijos Federacijoje ji buvo įvesta 2015 metais. (...) Ji laimėjo konkursą ir jie pasirašė sutartį su Vyriausybe, jie tiesiog administruoja sistemą. Tai faktiškai perduodame ne kažkokiam Rotenbergui ar bendrovei pinigus, o Rusijos valstybei kaip mokestį už kelius, nes tą kelių mokestį ir tarifą yra nustačiusi Rusijos Federacijos Vyriausybė“, – kalbėjo M. Atroškevičius.
Lietuvos vežėjai savo vilkikus šioje sistemoje registruoja nuo 2015 metų lapkričio 15 dienos, kai ji buvo įvesta. Didžiausia bėda, anot „Linavos“ atstovo, kad už kelius nesumokėję vilkikai bus baudžiami.
„Rusijoje kreditan niekas neleis važinėti, kol tu nepervesi tų pinigų. Jei turi skaitytuvus, tai nuskaičiuoja už kiekviena kilometrą ir po to iš tavo bendros sąskaitos nurašo. Įsivaizduokite, jeigu važiuoji ir pasibaigia depozitas. Jeigu nepapildai, pereina į minusą, automatiškai tave traktuoja kaip važiuojantį už neapmokėtus kelius. Visos transporto priemonės, kurios paklius ir bus nufotografuotos, papuola į pažeidėjų sąrašą. Tai yra problema“, – Eltai sakė M. Atroškevičius.
Kodėl nuolat sugebame lygioje vietoje užlipti ant grėblio ir pasidaryti patys sau problemą.
„Linavos“ atstovo žiniomis, su panašiomis problemomis nėra susidūrę nei kaimynai lenkai ar latviai.
„Transporto sektoriui ir taip yra sunku. (...) Kodėl nuolat sugebame lygioje vietoje užlipti ant grėblio ir pasidaryti patys sau problemą. Nėra mums lengvas periodas, kodėl lygioje vietoje sugebame susirasti tą grėblį?“ – nuogąstavo jis.
Eltai susisiekus su SEB banku, šis teigė, jog pavedimai nėra vykdomi dėl taikomų tarptautinių sankcijų.
„Bankas, vykdydamas veiklą, laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo reikalavimų. Todėl tam tikrais atvejais turi teisę stabdyti operacijas ir atsisakyti vykdyti mokėjimus į tam tikrų įmonių sąskaitas, jei nustato sąsajas su įmonėmis ar asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.
Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas pagal vidinę politiką ir rizikos toleranciją laikosi tiek ES, tiek JAV taikomų sankcijų“, – teigiama banko komentare.
Asociacija „Linava“ dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į Lietuvos banką, Užsienio reikalų bei Susisiekimo ministerijas.
„Lietuvos bankas“ patvirtino asociacijos kreipimąsi gavę.
„Lietuvos bankas „Linavos” raštą dėl problemos su atsiskaitymais už Rusijos kelius gavo šį rytą (trečiadienį – ELTA). Suprantame klausimo svarbą vežėjams, operatyviai vertiname problemos esmę ir priežastis, kiek tai yra Lietuvos banko kompetencijos ribose“, – Eltai teigiama Lietuvos centrinio banko komentare.
Užsienio reikalų ministerija Eltą informavo, kad Lietuva įgyvendina ES nustatytas ribojamąsias priemones – tarptautines sankcijas. Šios ribojamosios priemonės gali būti taikomos konkretiems įvairių šalių, taip pat ir Rusijos, juridiniams ir fiziniams asmenims.
„Pažymėtina, kad ribojamosios priemonės taikomos ir su sankcionuotais asmenimis susijusiems, jų kontroliuojamiems subjektams ar įstaigoms, jei nustatytos pakankamos jų tarpusavio sąsajos. Šias sąsajas turi vertinti patys juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ekonominę veiklą.
Atkreiptinas dėmesys ir į JAV taikomas sankcijas. Jų laikytis Lietuvai nėra privaloma, tačiau su sankcionuotais asmenimis dirbantys užsienio valstybių asmenys ar įmonės gali susilaukti vadinamųjų antrinių JAV sankcijų.
Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto plėtra į užsienio rinkas yra vienas iš pagrindinių URM prioritetų. Tačiau siekiant apriboti galimas neigiamas pasekmes verslui, URM rekomenduoja nuolat vertinti su sandoriais susijusias rizikas, kurių subjektais yra bet kokiuose ribojamų priemonių sąrašuose esantys fiziniai ar juridiniai asmenys“, – teigiama atsakyme Eltai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas rudenį spręs, ar skatinti statytojus įrengti priedangas naujuose pastatuose
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose. ...
-
Minskas: Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL niekaip nepaveiks jos sistemos4
Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekai...
-
R. Masiulis: rusams ir baltarusiams nevykdant BRELL sutarties, ji jau buvo „mirusi“1
Rusijai ir Baltarusijai jau daugiau nei vienerius metus nevykdant bendros su Baltijos šalimis elektros sistemos sutarties (BRELL), ji jau kurį laiką buvo „mirusi“, sako Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas R...
-
Inovacijų agentūra jungsis prie Europos gynybos fondo, sieks išauginti 20 verslų2
Lietuvos Inovacijų agentūra teiks paraišką prisijungti prie Europos gynybos fondo projekto ir tapti gynybos akceleratoriumi bei per dvejus metus išauginti apie 20 gynybos sektoriaus startuolių ar besiplečiančių verslų, ketvirtadienį pran...
-
Š. Šatūnas: dalis baltarusiškų automobilių į Lietuvą galės patekti dar mėnesį1
Lengvieji automobiliai su baltarusiškais numeriais į šalį galės įvažiuoti dar mėnesį, jei jais važiuos leidimą gyventi Lietuvoje bei galiojančias vizas turintys jų savininkai, sako užsienio reikalų viceministras. ...
-
Tyrimas: internetu apsiperka 85 proc. gyventojų – per mėnesį išleidžia apie 100 eurų1
Prekių ar paslaugų internetu pirmąjį šių metų pusmetį pirko 85 proc. Lietuvos gyventojų, per mėnesį vidutiniškai jie išleido apie 100 eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
Seimas uždraudė vienkartinius indus iš plastiko, išskyrus su užstatu5
Nuo 2025 metų gegužės maitinimo įstaigose, masinių renginių metu ir paplūdimiuose nebebus galima nemokamai naudoti vienkartinių indų iš plastiko. Jie bus galimi tik su užstatu. ...
-
Įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvažiuoti Baltarusijoje registruotiems automobiliams9
Nuo ketvirtadienio vidurnakčio įsigaliojo draudimas į Lietuvą atvykti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais registracijos numeriais. ...
-
ES transporto infrastruktūros projektams Lietuvoje paskirstys 0,5 mlrd. eurų1
Europos Sąjunga (ES) į transporto infrastruktūrą Lietuvoje investuos 526,6 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje. ...
-
Vokietijos „Nordex“ teiks turbinas „E energijos“ 42 MW vėjo jėgainių parkui Kauno rajone11
Lietuvos energetikos grupė „E energija“ pasirašė sutartį su Vokietijos vėjo jėgainių gamybos įmone „Nordex Group“, kuri pateiks ir įrengs šešias vėjo turbinas Kauno rajone plėtojamame 42 megavatų (MW) v...