- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.
„Nepaisant žemų temperatūrų, saulės elektrinės nuolat gerino gamybos rekordus ir mėnesio pabaigoje vidurdienį pasiekdavo daugiau nei 700 megavatų. O pirmosiomis gegužės dienomis saulės jėgainių gamybos pikai jau artėja prie 900 megavatų“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių reaktorių remontai Švedijoje ir Suomijoje.
„Lietuva yra bendros Europos elektros rinkos dalis, todėl elektros kainas veikia situacija kitose šalyse. Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo, ypač tais laikotarpiais, kai regione mažiau elektros gamina vėjo ir saulės elektrinės“, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo (...)
Pasak „Litgrid“, Latvijoje elektros kaina balandį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje – 0,2 euro už megavatvalandę (MWh) didesnė.
Didžiausias kainos pokytis praėjusį mėnesį fiksuotas Suomijoje, kur elektros kaina mažėjo 18 proc. 49 eurų už MWh. Elektros kaina mažėjo visose Baltijos jūros regiono prekybos zonose, išskyrus Lenkiją – čia ji augo 7 proc. 81 euro už MWh ir buvo brangiausia regione.
Elektros suvartojimas Lietuvoje balandį preliminariai siekė 953 GWh (gigavatvalandžių) – 5 proc. mažiau nei kovą.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 4 proc. iki 633 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su kovu, balandį mažėjo 5 proc. iki 284 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 33 proc. iki 125 GWh, šiluminių elektrinių – 28 proc. iki 79 GWh, o hidroelektrinių mažėjo 8 proc. iki 86 GWh.
Kitų elektrinių generacija balandį liko panaši kaip ir kovą – apie 60 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba balandį sudarė 45 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 20 proc., hidroelektrinių – po 14 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., kitų elektrinių – 9 proc.
Bendras importo srautas sudarė 43 proc. šalies suvartojimo. Importas balandį į Lietuvą siekė 570 GWh – 14 proc. mažiau nei kovą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos – 18 proc., iš Lenkijos importuota apie 21 proc.
Eksportas balandį augo 43 proc. iki 162 GWh. Didžiausia elektros eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 61 proc., į Latviją – 33 proc. – į Lenkiją, likę 6 proc. – į Švediją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau2
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...
-
Lietuvos turizmas: tikisi apie 400 tūkst. daugiau turistų, bet užsieniečių neramina vienas klausimas4
Vasara – atostogų metas. Kaip lietuviai poilsiaus šiemet ir kiek laukiama užsienio turistų? Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozes, Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų ženkliai augti ir priartėti prie ikipan...
-
Premjerė: sprendimui dėl MMA reikia atnaujintų darbo užmokesčio prognozių
Trišalei tarybai antradienį ketinant pradėti diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 16 proc. nuo kitų metų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint tiksliau apskaičiuoti būsimą MMA dydį, reikia sulaukti atnaujintų ...