- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad papildomas pensijų didinimas artimiausius trejus metus turės labai ženklų poveikį skurdo lygiui.
„Skurdas sumažėtų iki 24,5 proc. (4,4 proc.), o jeigu niekas nebūtų keičiama liktų 29 proc.“, – pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Navickienė.
Viceministras Audrius Bitinas pabrėžė, kad intensyviau didinant pensijas, pensininkų skurdo mažinimo tikslas bus pasiektas anksčiau, o ne 2030 metais, kaip buvo planuota anksčiau.
„Keturi procentai yra tikrai daug“, – teigė jis.
Pasak M. Navickienės, po reformos „pensijų sistema taptų skaidresnė ir teisingesnė“.
Tačiau ji pripažino, kad mažiausias pensijas gaunantiems jos didės labiau nei tiems, kurie gauna didesnes.
„Gal nepavyksta išlaikyti to balanso, kad tai butu 50:50 padidėjimo pojūtis (...) Tai vis dėlto yra solidari sistema ir tie, kurie neturėjo, nesukaupė stažo, tas pagreitis (pensijų augimo – BNS) yra vis tiek didesnis. Bet jokiu būdu šis modelis neparodo, kad tai (mažesnių pensijų gavėjų pensijų kėlimas – BNS) yra didesnis prioritetas, nes svoris mechanizmo ant apskaitos vieneto tam, kad būtų galima jausti didesnę vertę už sumokėtas įmokas savo pensijos išraiškoje“, – teigė M. Navickienė.
„Tas skirtumas (tarp mažiausių ir didžiausių pensijų augimo – BNS) bus matomas pirmaisiais metais (2022-aisiais), o vėliau balansuosis“, – pridūrė ministrė.
M. Navickienė be kita ko informavo, kad kol kas neplanuojama koreguoti įvairių išmokų, kompensacijų, kurios mokamos atsižvelgiant į pajamų, tai yra ir į pensijų dydį.
„Reikės pasižiūrėti, kokią tai (pensijų didinimas – BNS) gali turėti realią įtaką gyvenime ir jeigu matysime, kad poreikis tuos dydžius peržiūrėti yra, jie bus peržiūrimi. Bet jau vėliau matant realią įtaką. Kol kas pokyčius planuojame atsietai nuo paramos dalies“, – aiškino ministrė.
„Galbūt žmonėms, kurie gaus didesnes pajams, ir paramos, ir pašalpų reikės mažiau. Tai toks ir yra tikslas, kad žmonės galėtų labiau pasirūpinti savimi ir būti nepriklausomi nuo valstybės paramos“, – pridūrė ji.
M. Navickienės teigimu, kol kas labai sunku daryti išvadas ir prielaidas, ar pensijų padidėjimo kai kurie gyventojai nepajus dėl išaugusių kainų.
„Dėl šito pakėlimo (dujų ir elektros brangimo nuo liepos – BNS) įtaka namų ūkiui bus gerokai mažesnė negu tos pačios vienišo žmogaus išmokos finansine išraiškas. Tas klausimas turėtų susibalansuoti. Visą kitą kainų kilimą vertinti yra sudėtinga, nes nėra jis dar toks realiai juntamas ir pamatuojamas“, – teigė ministrė.
Vyriausybė pirmadienį jau pritarė iniciatyvai per artimiausius trejus metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus.
Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti 7,93 proc. iki 461,9 euro , 2023 metais atitinkamai – 7,09 proc. iki 498,8, 2024 metais – 6,28 proc. iki 534,1 euro. Modelio nekeitus, anot ministerijos, vidutinė pensija siektų atitinkamai 447,56, 480,19 ir 511,3 euro.
Kitais metais biudžete reikės numatyti 49 mln. eurų senatvės pensijos didinimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
Dabar senatvės pensijas gauna šiek tiek daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, dar beveik 200 tūkst. yra neįgaliųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...