- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje.
„Kas man didžiausią nerimą kelia, jog pagal tą finansavimo lygį, kurį turime, kai kurių kelių, kurie atrodo labai blogi, mes artimiausius 3–5 metus net netvarkysime. Tiesiog neįmanoma, tas pats yra su tiltais ir viadukais“, – Prezidentūroje vykusiame Regionų forume kalbėjo M. Skuodis.
Pasak ministro keliams, kurių būklę reikia tvarkyti, bendrai sudėjus yra reikalingi 6,5 mlrd. eurų. Automagistralėms – 580,9 mln. eurų, magistraliniams keliams – 647,9 mln. eurų, krašto keliams – 2,09 mlrd. eurų, rajoniniams keliams – 3,2 mlrd. eurų.
„Jos (trūkstamos lėšos – ELTA) atsirado ne per 4 metus, o per ilgą laiko tarpą, kai tiesiog finansai, kurie skiriami, buvo skiriami daugeliui sričių. Plėtrai kelių, bet nebūtinai būklei palaikyti, dėl to ir turime tokią situaciją“, – pridūrė ministras.
M. Skuodis skyrė dėmesio ir tiltų bei viadukų būklei. Jo turimais duomenimis, labai blogos būklės tiltams ir viadukams sutvarkyti reikia 590 mln. eurų, o tiltams ir viadukams sutvarkyti iki tenkinamos būklės – apie 1 mlrd. eurų. Šiuo metu 109 tiltai Lietuvoje šiuo metu yra avarinės būklės.
„Situacija yra objektyvi – galiojimo laikas yra pasibaigęs, tiltai ir viadukai neatlaiko apkrovų, kurios jiems tenka, net nekalbant apie karinio mobilumo reikalavimus“, – teigė jis.
Situacija yra objektyvi – galiojimo laikas yra pasibaigęs, tiltai ir viadukai neatlaiko apkrovų, kurios jiems tenka, net nekalbant apie karinio mobilumo reikalavimus.
Papildomas finansavimas gali siekti 2 mlrd. eurų
Susisiekimo ministras pristatė galimus kelių finansavimo šaltinius, kuriuos būtų galima panaudoti 2025–2028 metais. Anot jo, išnaudojant visus kelių finansavimo šaltinius – papildomas finansavimas siektų apie 2 mlrd. eurų per metus.
Tarp potencialių pajamų šaltinių nurodomos lėšos iš degalų akcizo, e-vinječių surinktų lėšų dalis, atstuminių kelių rinkliavų surenkamos lėšos, taip pat siūloma galvoti apie kuro priemokos įvedimą ir skolinto kapitalo pasitelkimą kelių finansavimui.
„Jeigu visa tai susumuotume, tai yra 2 mlrd. papildomų pajamų. Klausimas – kas galėtų būti politiškai priimtina, bet ant stalo turime įvairiausius variantus ir dėl to reikės apsispręsti“, – tikino ministras.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP19
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...