- Austėja Paulauskaitė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus.
Vyriausybės vadovo teigimu, tai turėtų padėti sutelkti finansus bei užtikrinti sklandesnį šios srities veikimą.
„Jau yra įvertintos alternatyvos dėl įvairių įsigijimų, investicijų ar bendrų projektų valdymo galimybės, ir akivaizdu, jog krašto apsaugos ministerijos teisinis reguliavimas, gynybos resursų agentūros teisinis reguliavimas neleidžia tikėtis lankstumo, tam tikro greičio, užtikrinant ir skaidrumą arba aukščiausias kompetencijas, už kurias taip pat reikia mokėti darbo užmokestį“, – pirmadienį TV3 televizijos laidoje sakė premjeras.
„Todėl yra priimtas kol kas neformalus, bet jis bus formalizuotas, sprendimas steigti valstybės valdomą įmonę, kuri atliks būtent tą kompetencijų sutelkimo vaidmenį, kaip kažkada buvo padaryta energetikos sektoriuje, tam, kad ir dabar nebūtų gynybos projektai kabinami ant energetikos paskirties įmonių, mėginant sutelkti finansus ir užtikrinti tam tikrą valdymą“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, šis sprendimas padės užtikrinti palankesnes taisykles, supaprastins kapitalo pritraukimą ir užtikrins efektyvesnį valdymą.
„Palankesnės taisyklės, paprastesnės kapitalo pritraukimo galimybės, efektyvesnis valdymas ir, galų gale, investicinė logika, pritraukiant tiek vietinį, tiek išorinį kapitalą, lemia, kad pasirinktas (...) formalizuotas valstybės valdomos įmonės statusas“, – pridūrė G. Paluckas.
Be to, premjeras pabrėžė, kad vienas pagrindinių šios institucijos steigimo tikslų yra užtikrinti, kad turimos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau.
„Tikslas yra, kad tie pinigai, kurie ateina iš mokesčių mokėtojų, būtų panaudojami taip efektyviai, kiek tiktai yra manoma, nes jeigu mes tik pirksime ginkluotę, mes tuos pinigus išvešime. Jeigu tie pinigai mūsų ekonomikoje nesisuka, tai mes tiesiog nukraujuojame“, – akcentavo G. Paluckas.
Pirmadienį premjeras teigė, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jo, pasitelkus pasiskolintas lėšas bus sprendžiami uždaviniai, kurios kelia Valstybės gynybos taryba ir šalies vadovas – suformuoti diviziją iki 2030 m. ir ją tinkamai apginkluoti.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025–2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...