- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 1-ąją įsigaliojant naujam Gynybos fondo įstatymui, šalies gyventojai, įmonės ir organizacijos galės remti krašto apsaugą atlikdami pavedimus internetu ar įsigydami gynybos obligacijų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Nuo rytojaus aktyvuojasi internetinis puslapis (gynybosfondas.lt – BNS), kuriame (...) bus galima pasirinkti tam tikrą veiksmą: ar atlikti bankinį pavedimą, sukurti periodinį apmokėjimą ir eiti į obligacijų skiltį. Bus galima pasirinkti sumą ir tas suveiks visiems pažįstamas bankinis mechanizmas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.
„Žmonės, įmonės, įvairios organizacijos galės skirti įnašus remti Lietuvos gynybą“, – sakė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad obligacijų bus galima įsigyti nuo spalio 10-osios.
„Žmonės ir verslai galėtų krašto apsaugos poreikiams paskolinti pigiau nei Lietuvos valstybė skolinasi rinkose“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė.
„Jas bus galima įsigyti per tą patį gynybos fondo tinklalapį, kuris nukreips į sandorių vietą“, – pridūrė ji.
Gynybos obligacijos pakeis valstybės taupymo lakštus
Finansų ministrės teigimu, vienerių metų trukmės gynybos obligacijos pakeis dabar platinamus valstybės taupymo lakštus, už jas bus mokamos 2 proc. metų palūkanos, jas platins bankai SEB ir „Swedbank“, per kuriuos iki šiol buvo galima įsigyti lakštų.
Už valstybės taupymo lakštus mokamos apie 3 proc. metų palūkanos.
Ministrė pabrėžė, kad gynybos obligacijos sukurtos norint pirmiausia skatinti prisidėti prie gynybos finansavimo, o ne užsidirbti.
„Ši priemonė sukurta tam, kad galėtų žmonės ir verslai prisidėti prie gynybos finansavimo. Jei norime užsidirbti maksimaliai galimas sumas, matyt, yra kiti investavimo instrumentai, kurie patrauklesni. Bet jei norima prisidėti prie gynybos finansavimo tokiu būdu, tam šis instrumentas ir sukurtas. Politikai diskusijų metu pavasarį tokį poveikį išsakė, buvo pasiūlytas 2 proc. dydis“, – kalbėjo G. Skaistė.
Aukoti bus galima vienkartine arba periodine įmoka, o lėšos bus kaupiamos atskiroje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sąskaitoje. Gyventojus ministerija reguliariai informuos apie procesą.
Anot L. Kasčiūno, aukoti bus galima vienkartine arba periodine įmoka, o lėšos bus kaupiamos atskiroje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sąskaitoje. Gyventojus ministerija reguliariai informuos apie procesą.
Tiek aukoti, tiek įsigyti obligacijų gyventojai ir verslas galės svetainėje gynybosfondas.lt.
„Ne kartą girdėjome, kad tokios galimybės norėtųsi. Dabar ji atsiras“, – teigė L. Kasčiūnas.
Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.
„Priimti sprendimai garantuoja, kad galime skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ilguoju laikotarpiu. Tai yra tvarūs pajamų šaltiniai, kurie garantuos, kad net ir pasikeitus politiniams prioritetams, išlieka pakankamai finansų, kad būtų galima garantuoti 3 proc. (finansavimą – BNS)“, – teigė G. Skaistė.
Pasak L. Kasčiūno, jo lėšomis bus kuriama kariuomenės divizija, tankų batalionas, pėstininkų kovos mašinų įsigijimas, oro gynybos stiprinimas. Jomis taip pat bus finansuojamas minų pirkimas, fizinių barjerų, prieštankinių barjerų kūrimas bei likusio kontrmobilumo priemonių plano įgyvendinimas.
Gynybos fondo lėšas institucijos galės panaudoti tik įstatyme numatytiems tikslams ir dėl jų panaudojimo turės atsiskaityti fondo tarybai. Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje turės būti grąžintos į Gynybos fondą, jo ataskaitų valstybinį auditą atliks Valstybės kontrolė.
2025 metais į Gynybos fondą tikimasi gauti 209 mln. eurų, 2026 metais – 325 mln. eurų, 2027 metais – 343 mln. eurų.
Aukoti krašto apsaugai žmonės dabar taip pat gali skirdami 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio KAM, Lietuvos kariuomenei, Generolo Jono Žemaičio karo akademijai arba Vytauto Didžiojo karo muziejui.
Fiziniai asmenys taip pat gali pervesti tikslinę paramą konkrečiam kariuomenės daliniui, tuo metu juridiniai asmenys tam turi sudaryti sutartį su krašto apsaugos sistema.
Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prekybos tinklai pastebi per metus itin išaugusį susidomėjimą Helovinu
Ketvirtadienį minėtas Helovinas Lietuvoje populiarėja – ir ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, pastebi šventės atributika prekiaujantys prekybos tinklai. ...
-
Estija, Latvija ir Lietuva sutarė įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimą3
Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes. ...
-
Prašo grąžinti PVM lengvatą maitinimo sektoriui: tai palies kiekvieną lietuvį4
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad ketvirtadienį maitinimo sektoriaus surengtas protestas yra žinutė būsimai valdžiai. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėt...
-
„Enefit“ nepagrįstai reikalavo 1,1 mln. eurų iš „FishNet“ už elektros tiekimo sutarties nutraukimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutartie...
-
LEA: dyzelino vidutinė kaina mažėja antrą savaitę iš eilės2
Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,4 proc., o benzinas 0,4 procento pabrango. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins7
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Ūkių modernizavimui – dar 40 mln. eurų paramos1
Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms lapkričio pabaigoje mėnesio bus skirta dar 40 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti. ...
-
Atidaryta paskutinė suremontuota automagistralės Vilnius–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis1
Ketvirtadienį eismui atidaroma 10 kilometrų ilgio automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda atkarpa ties Rumšiškėmis, pranešė valstybės valdoma kelių bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
Vien tik LEZ regionų atskirties problemos neišspręs: trūksta daugiau valdžios dėmesio1
Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi atlyginimai buvo mokami Vilniuje, o mažiausi – Zarasų savivaldybėje. Kiek ...