- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamentas (EP) nusprendė: nuo 2026-ųjų visiems palaipsniui – tiek verslui, tiek gyventojams – teks mokėti vadinamą „nuodėmės mokestį“. T. y. susimokėti papildomai už viską, kam gaminant naudojamas iškastinis kuras. Todėl praktiškai gali brangti visos prekės. Apie vadinamąjį „nuodėmės mokestį“, LNK žurnalistas kalbėjosi su EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nare Aušra Maldeikiene.
– Paaiškinkite, koks tai mokestis ir kaip jis gali atpirkti mūsų nuodėmes?
– Na, apie tą „nuodėmės mokestį“ pirmą kartą išgirdau Lietuvoje. Europos Parlamente tokios nesąmonės niekas nesakė. Nežinau, ką norėjo pranešti šios frazės autorius. Iš tiesų mokestis veikia nuo 2005 metų ir vadinasi emisijos taršos leidimai. 2005-aisiais, kai tapo aišku, kad reikia kažkaip kovoti su klimato kaita. Tad čia – nieko naujo. Šiame įstatyme yra kita naujovė. Iki tol įmonėms buvo suteikiami taršos leidimai, kiek taršos gali išmesti. Jei išmesdavo daugiau, jie galėdavo biržoje pirkti papildomus leidimus, bet jei sutaupo, – juos parduoti, tokiu būdu išlošdami – turėti papildomų pajamų. Iki 2012-ųjų tie leidimai apskritai būdavo nemokami. Gaila, kad 2020 metų Audito komiteto tyrimas rodo, kad 90 proc. tų nemokamų leidimų buvo suteikta tiems, kurie padaro 90 proc. taršos. Šis mechanizmas tarsi leisdavo ir teršti. Dabar atsirado dalykas, apie kurį kalba visas pasaulis, – pirmą kartą įjungtas naujas – pasienio taršos – mechanizmas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką tai reiškia?
– Europos Sąjunga (ES) turi labai aukštus aplinkosaugos standartus. O tai reiškia, kad mūsų pramonei tai yra papildomas smūgis, nes, palyginus su kitais, ji – ne tokia konkurencinga. Prekės – automatiškai brangesnės. Natūraliai iškyla du dalykai. Pirma yra tai, kad mes importuojame prekes iš tų šalių, kurios neturi tokių aukštų aplinkosaugos standartų. Tokių, kaip Kinija ar Indija. Taigi jau turime taršą. Antras dalykas, mūsų pramonė išsikelia į tas šalis. Ir pirmą kartą sugalvotas naujas pasienio emisijos mechanizmas, dar vadinamas CO2 importo mokestis. Jeigu trečiosios šalys nesilaiko tų ES aplinkosaugos standartų, įveždamos, t. y. importuodamos savo prekes į Europą, privalės mokėti mokestį, kuris gali būti ir labai didelis. Ką mes turime? Iš vienos pusės pasipildo ES biudžetas. Taigi mes turime lėšų verslui ir namų ūkiams, nes tie pinigai skirti socialinio perėjimo, arba pertvarkos fondui. Kažkas čia pavadino „nuodėmės mokesčiu“, bet tai yra tiesiog taršos mokestis. Neteršk ir nereikės jo mokėti.
Pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.
– Tai kol kas tas mokestis guls ne ant gyventojų pečių, o ant verslo?
– Tai jis ir gulėjo ant verslo. Ne tik gulėjo, verslas galėjo iš jo ir išlošti, kaip minėjau. Jeigu įmonė nėra tarši, ji gali kažkam parduoti savo taršos leidimus.
– Kas nutiks su tokiomis didelėmis įmonėmis, kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“ ar „Akmenės cementas“?
– Mano supratimu, jie kaip tik turėtų išlošti, todėl kad iš trečių šalių pigių trąšų atvežti neišeis. Teks primokėti iki tų standartų, kurie iškelti tam pačiam azotui. Ir jeigu mes kalbėtume apie tą dokumentą, tai 75 proc. pinigų eis į tą socialinį pertvarkos fondą. Kitas dalykas, tokias diskusijas reikia pradėti ne nuo vargstančio verslo, apie kurį Lietuvoje visi kalba, kaip apie demencija sergančią bobutę. Tie, kurie mato galimybes, tie ir laimės.
– Ar neatsitiks taip, kad tos trečiosios Azijos šalys, taip pat JAV ar ta pati Rusija pasinaudos šia situacija? Kas patikrins, kaip, tarkim, kinai laikosi tos tvarkos, ar atitinka tuos ES aplinkosaugos reikalavimus?
– Nuoširdžiai pasakysiu, čia tas atvejis, kai tikrai nežinau. Bet daug rimtesnė problema, apie kurią buvo daug diskutuojama, tai – mūsų santykiai su JAV, kurie mums dėl daugelio dalykų yra labai svarbūs. Amerika kol kas ganėtinai griežtai kalba apie tą importo mokestį, nes didele dalimi tai susieta su plienu. Va čia yra įtampos židinys. Bet vėlgi, pirmas klausimas, kurį mes turime sau užduoti, – ar yra ta klimato kaita ir ar reikia su ja kovoti. Jei kam nors atrodo, kad nereikia, tada tai – ne tik „nuodėmės“, bet ir kvailystės mokestis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh5
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą1
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų9
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...
-
Seimas svarstys siūlymą griežtinti reikalavimus nesudėtingo statinio statybai kurortuose
Seimas svarstys Statybos įstatymo pataisas, siūlančias kurortuose statant ir rekonstruojant nesudėtingus negyvenamosios paskirties statinius reikalauti statybos leidimo. ...