- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stambiems kiaulių augintojams reikalaujant, kad afrikinių kiaulių maro židinių teritorijose būtų prevenciškai skerdžiamos kiaulės smulkiuose ūkiuose, valdžios atstovai kalba, kad kiaules skersti reiktų nebent netoli stambių kiaulių kompleksų.
„Mes paaiškinome problemą ir mes paprašėme, kad Lietuvoje būtų strategiškai žiūrima į šią problemą, o ne epizodiškai. (...) Premjeras suprato mūsų problemą, o žemės ūkio ministrė supranta, kad tai nepopuliarus sprendimas, bet prie šito stalo, tai buvo suprasta. (...) Tuose rajonuose, kur ateina afrikinis kiaulių maras, kur Europos Komisija yra paskelbusi zonas, iš kurių negalima eksportuoti produkcijos. Tuose rajonuose turi būti prevencinis skerdimas taikomas“, - po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Jo teigimu, premjeras ir žemės ūkio ministrė kiaulių augintojams, pakliuvusiems į kiaulių maro židinį - trečiąją zoną - pažadėjo, kad bus kompensuojamas kainų skirtumas.
Savo ruožtu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė po susitikimo žurnalistams kalbėjo, kad bendrai ketinama sugriežtinti reikalavimus visiems kiaulių augintojams.
„Toje pačioje vietoje nelikome. Premjerui buvo išdėstyta visa situacija, kaip mes vykdome tą pasitvirtintą planą. Priėmėme galbūt tokį sprendimą, kad reikia griežtinti reikalavimus visiems kiaulių augintojams. Nesvarbu tu smulkus ar stambus. Šiltuoju metu laiku suaktyvėja šis virusus“, - kalbėjo ministrė.
Anot jos, ketvirtadienį buvo aptiktas kiaulių maro židinys Anykščių rajone - tai penktasis židinys šiemet kiaulių ūkyje. V.Baltraitienė teigė, kad kiaules prevenciškai ten išskersti smulkiųjų auginamas kiaules reiktų tik tuomet, jeigu netoli yra ir stambūs kiaulių augintojai, kurie dėl maro židinių negali vykdyti veiklos.
„Veterinarijos tarnyba turi priimti sprendimą, jei kartojasi ir jei į tas zonas patenka kompleksai, kuriems apribojama veikla, tada turime, kad panaikintume tą zoną, toje zonoje išskersti kiaules, nes kitaip Europos Komisija nenaikina zonos. Ten kur nesilaiko reikalavimų, ten kur yra maro pavojus, aš manau, kad ten reikia priimti tuos sprendimus, nes tie sprendimai buvo priimti ir ankstesniai metais Varėnoje, Alytuje, Utenoje Molėtuose buvo išskersta. Tik trečioje zonoje“, - kalbėjo ministrė.
Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad apie visų į maru užkrėstas teritorijas patenkančių kiaulių skerdimą negali būti kalbama, o kiaulės prevenciškai bus skerdžiamos tuomet, jeigu 10 kilometrų spinduliu aplink užkrėstus ūkius bus stambiųjų augintojų.
„Tai yra tradicijos, kultūra ir apie tai nekalbėkime. Mes įvertinę riziką priimsime sprendimą. Rytoj braižysime schemas, jeigu apima didžiuosius kompleksus zonos, bus griežtos priemonės“, - po susitikimo žurnalistams sakė J.Milius.
Veterinarijos tarnybos vadovas teigė, kad afrikinis kiaulių maras ūkiuose toliau plinta, nes gyventojams trūksta sąmoningumo, jie nesilaiko saugos reikalavimų, pavyzdžiui, kiaules šerti tik termiškai apdorotu maistu.
„Gyventojų sąmoningumo trūksta. Mes nereikalaujame dušų įrengti, bet prie šėrimo mes nepabūsime. Įmes atliekas ir maras pasireikš“, - tikino J.Milius.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Žultauskas tikino, kad problema ta, jog vienu atveju radus užkratą ūkyje aplinkiniuose ūkiuose esančios smulkiųjų augintojų kiaulės skerdžiamos, o kitu - ne.
„Taisyklės turi galioti visiems ir žmonėms turi būti aiškiai pasakyta, o ne tai, kad vienu atveju vienaip elgiamasi, kiekvienu skirtingai. Varėnoje išpjovė, Anykščiuose dabar nežino. Mes premjerui pasakėme: planas yra, tai jį vykdykime“, - teigė J.Žultauskas.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2014 metų pradžioje, pasienyje su Baltarusija. Tų metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...