Ką reikia žinoti apie prekių grąžinimą, kokias prekes pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti ir kodėl svarbu būti budriems įsigyjant daiktus, norint išvengi papildomų nemalonumų, komentuoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas.

Pardavėjai priima ne visas grąžinamas prekes

Įsigijęs dėl tam tikrų priežasčių vartotojui netinkančią prekę, įprastai jis turi teisę pakeisti prekę, ją grąžinti ir atgauti pinigus per 14 dienų terminą, nebent pardavėjas nurodo ilgesnį. Šis terminas taikomas tiek įsigijus prekę prekybos vietoje, tiek ir ne prekybos vietoje ar internetu. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad daiktai, kuriuos norima grąžinti ar pakeisti, turėtų būti nenaudoti, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės, taip pat nepraradę prekinės išvaizdos. Be to, su prašymu grąžinti ar pakeisti prekę vartotojas turėtų pateikti ir įrodymą, patvirtinantį, kad prekės įsigytos būtent iš šio pardavėjo. Tokiu įrodymu paprastai laikytinas kasos aparato kvitas, pirkimo–pardavimo kvitas arba kitas prekės pirkimą–pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas – PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, mokėjimo kortelės sąskaitos išrašas, mokėjimo kortelės skaitytuvo čekis ir kita.

Atidžiau vertėtų pirkti tabaką ar jo gaminius, parfumeriją, kosmetiką, knygas, apatinius drabužius, laikrodžius, muzikos instrumentus ir kt., nes šios prekės priskiriamos prie išimčių, kurias pardavėjas gali atsisakyti priimti atgal ar keisti. Dėvėti drabužiai ar kitos naudotos prekės gali būti grąžinamos (ar keičiamos) tik esant pardavėjo sutikimui. Dėl prekių grąžinimo išlaidų nevertėtų nerimauti, pardavėjas turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Tačiau jei pirkėjas pasirinktų kitą negu verslininko pasiūlytą prekės grąžinimo būdą, dėl kurio susidarė neproporcingos ar didesnės išlaidos, pardavėjas (verslininkas) neprivalo padengti tokių prekės grąžinimo išlaidų. Perkant internetu ar ne prekybos vietoje, grąžinimo kainą turės sumokėti pats pirkėjas, jei apie tokias sąlygas pardavėjas informavo prieš sudarant sutartį.

Prekės su trūkumais – kitos taisyklės

Kitokios taisyklės taikomos, jeigu prekės nekokybiškos ar turi kitų defektų. Pirkėjas gali pareikšti reikalavimus pardavėjui per sutartyje numatytą garantijos terminą, o jei toks terminas nenumatytas arba trumpesnis nei dveji metai – per dvejus metus nuo prekės perdavimo momento. Tokiu atveju pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; atitinkamai sumažinti kainą; vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

Nors pirkėjas turi teisę pasirinkti bet kurį būdą, vis dėlto egzistuoja proporcingumo principas, kuriuo vadovaujantis pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Sprendžiant tai, ar daikto trūkumas yra mažareikšmis, turi būti vertinama, ar gali būti trūkumas pašalintas. Jei taip, kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis, kokią įtaką tai turi būsimai daikto būklei ir kokią įtaką šalinimas daro vartotojo teisei toliau naudotis tinkamos kokybės daiktu. Taigi jei sugedo telefono baterija, skalbimo mašinos detalė ar laikrodžio mechanizmas ir atlikus patikrinimą nustatoma, kad šie defektai be didelių laiko bei lėšų resursų gali būti panaikinti, laikytina, kad trūkumai yra mažareikšmiai ir nėra pagrindo nutraukti sutarties.

Svarbu būti atidiems

Kalbant apie daiktų trūkumus įsigijus naudotą prekę, taikomos kiek kitokios taisyklės – naudoto daikto kokybei negalima kelti tapačių reikalavimų kaip ir analogiškam naujam daiktui. Taip pat nors pardavėjas turi pareigą atskleisti informaciją apie visus daikto trūkumus, pirkėjui taip pat yra nustatyta pareiga būti pakankamai atidžiam bei rūpestingam. Nors nėra nustatyta pareiga patikrinti prekę, tai padaryti rekomenduojama, nes vėliau gali būti pripažįstama, kad pirkėjas nesilaikė minėtų pareigų ir dėl to negali reikalauti nutraukti sutartį ar taikyti kitas teisių gynimo priemones.

Praėjusiais metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo naudoto automobilio pardavėjo atsakomybę už gedimus, kurie išaiškėjo po pardavimo. Teismas išaiškino, kad pardavėjas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi atskleisti visus naudotos prekės trūkumus. Šioje byloje teismas pripažino, kad vartotojas buvo pakankamai apdairus patikrindamas automobilį, o atsižvelgiant į tai, kad gedimai išaiškėjo praėjus labai trumpam terminui, pripažino, kad jie egzistavo prekės perdavimo metu ir tai buvo pagrindas nutraukti sutartį bei grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus.

Jei kyla ginčas dėl prekių grąžinimo, šalys turi teisę pasirinkti ginčo sprendimo būdą – kreiptis į teismą arba rinktis alternatyvų ginčų sprendimo būdą ir kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVAT). Statistika rodo, kad žmonės linkę išvengti teismo ir klausimus sprendžia VVAT – iš viso per 2018 metus čia buvo inicijuoti 4559 ginčai, iš kurių net 2160 nepasiekę teismo baigėsi taika. Taip pat praėjusiais metais 767 skundai buvo atmesti, 951 išspręsti, o 535 ginčų nagrinėjimas nutrauktas.

Praėjusiais metais vartotojai dažniausiai skundėsi dėl drabužių bei avalynės, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių, buitinių namų ūkio prietaisų bei interjero reikmenų kokybės, pardavėjų nevykdomų garantinių įsipareigojimų, vartotojų nesutikimo su pardavėjo atsakymais dėl buitinių prietaisų kokybės vertinimo. Taip pat ginčų kilo dėl transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kokybės, šių paslaugų metu patirtos žalos ar nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių, cheminio valymo paslaugų kokybės, baldininkų paslaugų ir kitų.