Pavojingi signalai

Seimo nario, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko ir grupės parlamentarų inicijuoti lošimų verslo reglamentavimo pakeitimai gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką.

Tokią išvadą dar 2021 m. spalio mėnesį Seimui pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Loterijų ir lošimų mokesčio ir Azartinių lošimų įstatymų pataisų antikorupcinį vertinimą.

Perspėjimai dėl korupcijos rizikos pasitvirtino. Tokia išvada padaryta šių metų pradžioje. Taip skelbia viešai prieinamus finansinius duomenis apibendrinusi Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), kurios tyrimas išplatintas šių metų pradžioje.

Įtarimų smaigalyje atsidūrė praėjusių metų pabaigoje iš BFK pirmininko posto pasitraukęs Seimo narys M. Majauskas.

Savo išvadas Seimui, Finansų ministerijai ir STT pateikusi NLŽVA atkreipia dėmesį į vadinamąsias mokestines dovanas, kurios, NLŽVA tvirtinimu, kai kurioms azartinių lošimų rūšims atnešė viršpelnių, bet padarė žalos valstybei, vartotojų interesams ir atvėrė kelius į žaidimus įtraukti nepilnamečius.

Išskirtinis dėmesys

Buvęs BFK pirmininkas M. Majauskas ir grupė Seimo narių inicijavo Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kurie Seime buvo priimti 2021 m. gegužę.

NLŽVA įžvalgose pabrėžiama, kad pataisos ypač naudingos buvo nuotoliniams (internetiniams) lošimams ir žlugdančios vadinamiesiems antžeminiams lošimams, kurie organizuojami tam skirtose konkrečiose patalpose – lošimų salonuose ir pan.

NLŽVA išvadose tvirtinama: „Įstatymo pataisų autoriai skelbė, jog projektu bus sumažintos galimybės skatinti lošti ir vartotojai turėtų mažiau lošti. Tačiau reguliavimo efektas gavosi atvirkštinis. 2022 ir 2019 m. duomenys patvirtina, kad lošimo paslaugų vartojimas nesumažėjo, o priešingai – padidėjo dvigubai. Tai sąlygojo nuotolinių lošimų šuoliškas (vykęs geometrine progresija) augimas (+80,2 proc.). Be to, tai dar labiau sumažino mažiau patrauklių (mažesnį azartą siūlančių) ribotų lošimų paslaugas teikiančių bendrovių galimybes konkuruoti su didesnį patrauklumą siūlančiomis bendrovėmis.“

Nuotolinių lošimų šuoliškas augimas jų organizatoriams suteikė dešimtis milijonų eurų papildomų pajamų per metus. Pabrėžiama, kad skaičiais apibendrinti duomenys yra oficialūs, paremti viešai paskelbta Lošimo priežiūros tarnybos (LPT) informacija.

Miražai: galimai apgaulingų iškraipymų tikslas – kurti tikrovės neatitinkantį lošimų rinkos įvaizdį. I. Gelūno / BNS nuotr.

Iškalbingi skaičiai

NLŽVA tvirtinimu, buvusio Seimo BFK pirmininko M. Majausko inicijuoti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai niekaip negina vartotojų interesų.

Tokie teiginiai argumentuojami žaidimų populiarumo dinamiką iliustruojančiu pavyzdžiu.

Išvadose sakoma: „Pristatant „pertvarką“ buvo deklaruojamas siekis apsaugoti vartotojus, tačiau nauji barjerai ir veiklos ribojimai numatyti tik antžeminių lošimo vietų veiklai. Neva vartotojai patiria esminį pavojų iš fizinių lošimo vietų, kai nuotolinių ir antžeminių lošimų (nevertinant loterijų) dalys vartojime 2022 m. I–III ketv. atitinkamai sudarė 78 (internetiniai lošimai) ir 22 (antžeminiai lošimai) procentines dalis. Tuo metu bet kuriame mobiliajame telefone pasiekiamos nuotolinės lošimo paslaugos ne tik neapribotos, o priešingai – jų teikimo sąlygos palengvintos ir supaprastintos.“

Neatitinka deklaracijų

Apibendrinimuose atkreipiamas dėmesys į galimai apgaulingus iškraipymus, kurių tikslas – kurti tikrovės neatitinkantį lošimų rinkos įvaizdį.

„Šių „specialistų“ (turimi galvoje Įstatymo pakeitimo iniciatoriai – red. past.) veikla orientuota į lošimų demonizavimą ir fiktyvių istorijų apie neva didžiulį probleminio lošimo mastą Lietuvoje sklaidą. Tai buvo nuolat išnaudojama prieš valstybės ir vartotojų interesus – naikinant nuosaikių antžeminių lošimų pasiūlą (lažybų punktus ir automatų salonus), o vartotojus tokiais veiksmais skatinant rinktis didžiausios rizikos nuotolinius lošimus“, – teigiama Seimui, Finansų ministerijai ir STT adresuotose išvadose.

Jose taip pat tvirtinama, kad valstybės tikslams sukurtas Loterijos monopolis faktiškai perimtas privačių asmenų.

„Teisėkūros idėjos grindžiamos vartotojų apsauga, bet faktiškai vartojimas tik auga“, – apie lošimų rinkoje platinamas spekuliatyvias deklaracijas ir jų neatitinkančią realybę pabrėžiama asociacijos tyrime.

Įžvelgia savivalę

Vadinamųjų antžeminių (ne internetinių) lošimų organizatoriai įžvelgia klastą ir savivaliavime įpareigojime, pagal kurį antžeminių lošimų sektoriuje tapo privaloma įdiegti vadinamąją LAKIS sistemą – esminę turimos įrangos renovaciją.

„Tiek Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, tiek NLŽVA 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pirmąjį ketvirtį, analizuodamos karantino ir pandemijos finansinį ir ekonominį poveikį antžeminių lošimo paslaugų sektoriui, teikė analitinius duomenis apie būtinybę bent laikinai atidėti LAKIS sistemos diegimą. Deja, buvęs Seimo BFK pirmininkas M. Majauskas vienasmeniškai nuo komiteto narių ir kitų Seimo narių nuslėpė informaciją apie šių kreipimųsi ir juose pateiktų argumentų faktą, nenagrinėjo raštuose išdėstytų problemų esmės ir neargumentavo tokio savo neveikimo“, – sakoma tyrime.

Pasak NLŽVA, dėl tokio „neveikimo“ antžeminių lošimo paslaugų tiekėjai pandemijos laikotarpiu privalėjo atlikti esminę turimos įrangos renovaciją, kuri visoms Lietuvos rinkoje veikiančioms bendrovėms kainavo milijonus eurų, tačiau jokios pridėtinės vertės veikloje nesuteikė.

Nurodyti klausimai nepriskirti Lošimų priežiūros tarnybos kompetencijai, todėl komentarų pateikti neturime galimybės.

Neliko pelningumo

Tvirtinama, kad antžeminės lošimo vietos po įvairiausių pasiūlymų įgyvendinimo kuo toliau, tuo labiau tampa nerentabilios, todėl, anot NLŽVA, visai tikėtina, jog dauguma jų nesugebės užtikrinti tokio pelningumo, kad investicijos atsipirktų per penkerius metus.

NLŽVA išvadose ir apibendrinimuose kritikuojamas ne tik buvęs BFK pirmininkas.

„Su projektais susijusios faktinės aplinkybės buvo puikiai žinomos tiek buvusiam Seimo BFK pirmininkui M. Majauskui, tiek LPT direktoriui Virginijui Daukšiui, tiek Finansų ministerijos valstybės tarnautojams, kurie šių įstatymų projektų svarstymo metu nuslėpė duomenis, atskleidžiančius drastišką nuotolinių lošimų paslaugų vartojimo augimą ir poreikį (būtinybę) jų reguliavimą griežtinti, o taip pat didinti jų mokestinę naštą.“

Atitinka STT pastabas

Šių metų pradžioje NLŽVA išplatintos išvados iš esmės atitinka 2021 m. spalio mėnesį Seimui pateiktus STT perspėjimus, išsakytus Loterijų ir lošimų mokesčio ir Azartinių lošimų įstatymų pataisų antikorupciniame vertinime.

STT buvo atkreipusi dėmesį, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai, o vadinamųjų antžeminių lošimų organizatoriai tokio palengvinimo neturėtų. Priėmus įstatymą būtent taip ir atsitiko.

Minėtose išvadose STT pabrėžė, kad projektuose nenumatyta papildomų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečių ir lošti nebenorinčių žmonių interesus nuo nuotolinių lošimų poveikio, kuris, tarnybos vertinimu, yra didesnis, nei lošiant antžeminiuose lošimo salonuose.

„Sukurtos žaidėjo paskyros duomenimis tame pačiame įrenginyje, pavyzdžiui, stacionariame ar nešiojamame kompiuteryje ar mobiliojo ryšio telefone, gali pasinaudoti ir tie, kuriems tai draudžiama“, – atkreipiamas dėmesys STT išvadoje.

STT pabrėžė, kad pataisomis nereguliuojama tam tikrų paslaugų tiekėjų kontrolė, pavyzdžiui, nuotolinius azartinius lošimus imituojančių aplikacijų, programėlių mobiliuosiuose įrenginiuose, kurias vartotojas parsisiunčia nemokamai, tačiau kuriose įsigyjama mokamų paslaugų, o lošėjo pinigai konvertuojami į virtualiąją programėlės valiutą neribojant maksimalios galimos išleisti sumos. Taip pat neapribojamos nepilnamečių galimybės įsidiegti ir lošti azartinius lošimus primenančiose programėlėse, nenumatoma galimybių lošėjui pareikšti valią apriboti savo galimybes lošti naudojantis tokiomis programėlėmis ar aplikacijomis.

Atsiribojo tyla

„Kauno diena“ kreipėsi į M. Majauską. Prašėme, kad buvęs Seimo BFK vadovas atsakytų į klausimus ir pakomentuotų NLŽVA įžvalgose esančius jam nepalankius teiginius, taip pat apie korupcijos galimybes perspėjančias STT išvadas, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos, nors į M. Majauską kreipėmės keletą kartų – ir raštu, ir žodžiu.

Nuo komentarų nusprendė atsiriboti ir LPT vadovas V. Daukšys.

„Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Finansų ministerijos, kuriai Azartinių lošimų įstatyme numatyta pareiga vykdyti azartinių lošimų organizavimo priežiūrą. Nurodyti klausimai nepriskirti Lošimų priežiūros tarnybos kompetencijai, todėl komentarų pateikti neturime galimybės“, – sakoma redakcijai atsiųstame laiške.