SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kainos kryptis artimiausiomis dienomis priklausys nuo to, ar fiziniai srautai bus nutraukti arba apriboti.

„Rinkos turbūt skaičiuoja blogesnius scenarijus ir paskui žiūrima, ar tai išsipildo, ar ne. Dabar viskas eigoje, žiūrėsime. Kol naftos eksportas iš Rusijos į Vakarų pasaulį nesustoja, kol gamtinių dujų kiekiai, kurie keliauja dujotiekiais ar SGD iš Rusijos, nesustojo, nesikeičia, tai yra švelnesnė įtaka ir turbūt po to šuolio šiandien dar rytoj gali būti, kad tas kainų augimas ir išsikvėps“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Kainos iš karto degalinėse greitai keičiasi, šiandien ir rytoj tikrai degalinių kainos keisis ir padidėjimas kelių centų ribose eis į viršų. Dyzelio kaina ties 1,6 euro, panašu, ir priartės šiomis dienomis“, – kalbėjo jis.

Anot jo, kainos dar labiau kiltų, jei žaliavinės naftos srautas sustotų dėl Rusijos veiksmų ar sankcijų, kurias galėtų įvesti Europos Sąjunga.

„Jei atsirastų fizinių srautų problemos, tada būtų tolimesnis ėjimas į viršų. Bet kalbant apie trumpalaikį – bent naftos kainos po šiandienos šuolio dar gali šiandien ryt pabrangti, o paskui viskas priklausys nuo to, kaip keisis tie fiziniai srautai“, – sakė T. Povilauskas.

Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat mano, kad artimiausiu metu naftos kaina gali „šokinėti“ apie 100 arba ir 110 dolerių už barelį.

„Kadangi Rusijos invazija tik prasidėjo ir yra neaiški jos eiga, rinkos dėl to labai stipriai nerimaus. Kitas aspektas, tikėtina, kad Vakarai prieš Rusiją gali įvesti ir griežtesnes sankcijas, kas automatiškai kels ir naftos, ir dujų kainas į viršų“, – BNS sakė ekonomistas.

Kadangi Rusijos invazija tik prasidėjo ir yra neaiški jos eiga, rinkos dėl to labai stipriai nerimaus.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi prognozuoja, kad artimiausiu metu naftos kainos gali didėti, tačiau vidutiniu laikotarpiu jos turėtų stabilizuotis.

„Kaip ir prieš tai buvusiais karinių konfliktų periodais, dažniausiai įsitraukia Artimųjų rytų šalys, ypatingai Saudo Arabija, kuri turi pakankamai ženklius naftos gavybos didinimo rezervus, ir labai tikėtina, kad vis dėlto naftos kaina nenušuoliuos visiškai į kosmosą. Aišku, tam reikės diplomatinių pastangų ir tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų įsikišimo, kurios, beje taip pat galėtų būti kaip vienas iš stabilizatorių, nes turi ir galėtų panaudoti savo nemažus rezervus“, – BNS sakė ekonomistas.

Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje ketvirtadienį ryte padidėjo iki 101,27 JAV dolerio už barelį – pirmą kartą nuo 2014 metų.

Dujų kainų augimas – praeityje

Tuo metu artimiausio tiekimo (kovo mėnesį) gamtinių dujų ateities sandorių kaina TTF dujų skirstymo centre ketvirtadienį šoko nuo 1041 iki 1400 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, rodo „ICE Futures“ biržos duomenys.

Ž. Maurico teigimu, prasčiausias dujų kainų didėjimo laikotarpis jau praeityje ir netgi karo veiksmai situacijos dar labiau pabloginti neturėtų.

„Visa laimė šiemet buvo šilta žiema, kitaip nei Rusija planavo, nes tas jos hibridinis dujų karas su Europa vyksta jau nuo praeitų metų vasaros ir tą yra konstatavusi ir Tarptautinė energetikos agentūra, o nuo gruodžio pabaigos yra visiškai sustabdytas srautas iš Rusijos į Europą Jamalo dujotiekiu, tad dujų kainos jau yra pasiekusios piką“, – sakė „Luminor“ eknomistas.

„Blogiau kaip gruodį ir sausį jau nebebus, nes yra Norvegija, kuri turi dujų rezervų ir galėtų padidinti pasiūlą, be to Europa turi galimybę sudaryti ilgalaikes sutartis su suskystintų gamtinių eksportuotojais – JAV ir Kataru dėl pakankamo srauto užtikrinimo“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, karo akivaizdoje Vakarų Europai toliau pasitikėti Rusija kaip gamtinių dujų tiekėja „būtų naiviau nei naivu“.              

T. Povilauskas kalbėjo, jog Lietuva ir Baltijos šalys yra saugios dėl gamtinių dujų tiekimo ir turi pakankamai atsargų.

„Nežinau kas turi atsitikti, kad negalėtų atplaukti laivai į Klaipėdos uostą. Yra gamtinių dujų atsargos ir Latvijoje, turbūt atsirastų galimybė pasinaudoti visoms Baltijos šalims ir šioje vietoje nėra grėsmių Lietuvai ir Baltijos šalims“, – sakė T. Povilauskas. 

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00