- Vaida Kalinkaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Patentų gavimas dažnai tampa nemenku iššūkiu net ir protingiausiems mokslininkams. Kaip gauti patentą ir su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria Lietuvos mokslininkai, papasakojo dr. Jacekas Antulis, "Metidos" asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas.
Patentų gavimas dažnai tampa nemenku iššūkiu net ir protingiausiems mokslininkams. Kaip gauti patentą ir su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria Lietuvos mokslininkai, papasakojo dr. Jacekas Antulis, "Metidos" asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas.
– Ar Lietuvoje dažnai patentuojami moksliniai išradimai?
– Jų nėra daug (apytikriai 15 proc. visų paraiškų), tačiau skirtingų mokslo institucijų politika skiriasi. 2012 m. savo išradimus labiausiai patentavo Vilniaus universitetas, tačiau 2011 m. Vilniaus universitetas padavė tik vieną patento paraišką. Kauno technologijos universitetas labiau orientuotas į verslo projektus, o ne į patentavimą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas anksčiau buvo patentavimo lyderis, dabar paraiškų skaičius iš VGTU mažėja. Todėl, apskritai paėmus, mokslo institucijų patentavimo pobūdis nėra aiškus ir nuolat kinta.
– Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad patentuoti mokslinį išradimą nėra labai būtina, nes tai stabdo tolesnį išradimo progresą, kurio galėtų pasiekti kiti mokslininkai. Ką garantuoja patentas išradimo autoriui?
– Patentas suteikia monopolį, todėl komercializuojant išradimą ir organizuojant verslą tai labai svarbu. Bet mokslininkai dažnai nenori organizuoti komercializvimo proceso arba tarp mokslo ir verslo vyksta "sunkus pokalbis". Tai – problema. Ir tokiu atveju, kai mokslas daromas dėl mokslo, patentas nieko nesuteikia.
– Kokie pagrindiniai naujo išradimo reikalavimai?
– Išradimas turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: naujumo, tam tikro išradimo lygio ir būti pritaikomas pramonėje.
– Ar išradimo sudėtingumas lemia patento įsigijimo kainą?
– Bendruoju atveju – nelabai, t. y. tiesioginio ryšio tarp patentavimo kainos ir išradimo sudėtingumo techniškai nėra. Sudėtingumas yra santykinė sąvoka. Patentavimo kaina labiau priklauso ne nuo paties išradimo sudėtingumo (techniniu požiūriu), bet nuo darbų, kurie atliekami patentuojant išradimą, – patentinė paieška, aprašymo parengimas, atsakymai į ekspertų klausimus ir panašiai.
– Ką patento gavėjui reiškia patento galiojimo terminas? Kas gali nutikti jam pasibaigus?
– Paprastai patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo. Per tą laikotarpį patentas suteikia pareiškėjui išskirtines teises (monopolį) tose šalyse, kuriose gautas patentas. Kai patento galiojimo laikas pasibaigia, išradimas priklauso visuomenei, juo gali naudotis visi.
– Lietuvos valstybinis patentų biuras nurodo, kad kiekvienais metais galiojantis patentas vis brangsta. Pavyzdžiui, trečiaisiais metais jo kaina – 280 litų, o dvidešimtaisiais – jau 1200 litų. Kas tai lemia?
– Tai tiesiog bendra pasaulinė politika. Jokios tiesioginės logikos čia nėra.
– Ar naudinga mokslinį išradimą patentuoti tik vienoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje?
– Viskas priklauso nuo išradimo komercinio realizavimo. Kadangi Lietuva yra maža šalis, o išradimai dažnai orientuoti į kitas rinkas, todėl dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo Lietuvos – pigu, greita, saugu. Tačiau toliau reikia eiti į užsienį paduodant tarptautinę, Europos arba kitas nacionalines ir regionines patentų paraiškas.
– Kokių galimybių gauna patento gavėjas, kai patentuoja išradimą vienoje šalyje? Kuo jos skiriasi nuo tų, kurias patento gavėjas įgytų patentavęs išradimą visame pasaulyje?
– Esmė ta, kad tose šalyse, kur pareiškėjas gavo patentą, jis ir gali naudoti jį išimtinėmis teisėmis. Patentas negali galioti visame pasaulyje (nebent patentuota visose šalyse), jis gali galioti tik atskirose šalyse. Tose šalyse, kur patento nėra, konkurentai gali naudotis patento informacija ir gaminti, parduoti įrenginius be jokios kontrolės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...